Ūkininkai vėl grįžo prie žemės mokesčio tarifo mažinimo

Nijolė STUNDŽIENĖ

Kovo 19 dieną Ukmergės rajono savivaldybės vadovų bei administracijos darbuotojų iniciatyva į pokalbį dėl žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifo buvo pakviesti rajono ūkininkai. Susitikimo metu dalis jų prašė žemės mokestį mažinti, diferencijuojant pagal seniūnijų žemės našumo balus, skundėsi, kad kelis kartus išaugę mokesčiai tapo nepakeliami, bėdojo dėl nykstančių kaimų, prastų kelių, netvarkomų melioracinių įrenginių ir pan. Nuomonėms išsiskyrus, pasiūlyta sudaryti darbo grupę, kuri spręstų, kaip tikslingiau paskirstyti iš žemės ūkio mokesčių surenkamus pinigus.

„Mes neprašome atleisti nuo žemės mokesčių…“

Dar praėjusių metų gruodžio pradžioje Ukmergės rajono žemdirbių asociacija, kuriai vadovauja Algirdas Valaiša, vienijanti visų seniūnijų ūkininkus, pateikė savivaldybės merui ir rajono Tarybai prašymą nuo 2024 metų iki dabartinės Ukmergės rajono tarybos kadencijos pabaigos žemės mokestį diferencijuoti pagal seniūnijų žemės našumo balus. Pateikusieji šį prašymą akcentavo, kad mūsų savivaldybės nustatytas tarifas yra vienas didžiausių Respublikoje. Ūkininkai siūlė žemės mokesčius suskirstyti į tris grupes pagal žemės našumą. Prie didelio nepalankumo prašyta priskirti Želvos ir Šešuolių seniūnijas, kurių žemės našumo balas – 29–34, ir jiems žemės mokesčio tarifą nustatyti 0,60 proc. Prie mažo nepalankumo, kurių žemės našumo balas vyrauja tarp 35–40, priskirti Pabaisko, Pivonijos, Lyduokių, Žemaitkiemio bei Vidiškių seniūnijas. Jiems žemės mokesčio tarifą nustatyti 0,80 proc. Prie palankių ūkininkauti seniūnijų priskirti Deltuvos, Siesikų, Taujėnų bei Veprių seniūnijas, jiems nustatant 1 proc. žemės mokesčio tarifą.

Tačiau gautas atsakymas, kuriame teigiama, kad pakeisti tarifus nėra galimybės, Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos narius nuliūdino. Žemės mokesčio mokėtojai, susidarius nepalankiai finansinei situacijai, dėl mokesčių lengvatų paraginti kreiptis individualiai.

„Mes neprašome atleisti nuo žemės mokesčių, tai yra kiekvieno ūkininko prievolė. Mes sutinkame juos mokėti, tačiau prašėme savivaldybės sumažinti – nuo 1,5 iki nors 1 proc. – taikomą žemės mokesčio tarifą. Aplinkiniuose rajonuose jis yra gerokai mažesnis“, – susitikino rajono savivaldybėje metu kalbėjo A. Valaiša. Jis taip pat apgailestavo, kad Tarybos nariai, kurie tvirtino žemės mokesčio tarifą, neva net nebuvo supažindinti su ūkininkų atstovų prašymu.

Susitikime dalyvavęs buvęs rajono meras, Tarybos narys ir ūkininkas A. Kopūstas bandė švelninti situaciją, pripažindamas, kad kaimui reikia skirti daugiau dėmesio ir lėšų.

Žemės mokesčio tarifą nustato savivaldybė

Kaip žinia, nuo 2023 metų padidėjusiam apskaičiuotam žemės mokesčiui už žemės ūkio paskirties žemę įtakos turėjo ne tarifo augimas, o žemės mokestinės vertės padidėjimas. Tai įvyko, kai 2022 metais VĮ Registrų centras perskaičiavo žemės vidutines rinkos vertes. Iki 2023 metų žemės savininkų mokamas žemės mokestis buvo skaičiuojamas pagal nuo 2018 metų galiojusias mokestines vertes, o 2023 metais mokestis perskaičiuotas pagal naujas vertes.

Pagal Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatymą, minėto mokesčio tarifas gali būti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokestinės vertės. Savivaldybės taryba kiekvienais metais nustato konkrečius mokesčio tarifus, kurie, vadovaujantis minėtu įstatymu, gali būti diferencijuojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, mokesčio mokėtojų kategorijas ir kt.

Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, žemės ūkio, miškų ūkio, konservacinės, vandens ūkio paskirties žemės sklypams taikomas 1,5 proc. tarifas. Toks pat tarifas nustatytas pramonės ir sandėliavimo objektų, komercinės paskirties objektų, inžinerinės infrastruktūros teritorijoms.

Pasak rajono valdžios atstovų, šis tarifas nekinta jau daug metų. Kitos paskirties sklypams, gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties sklypams ir bendro naudojimo, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos teritorijoms nustatytas 1 proc. tarifas.

Surinkti mokesčiai grįžta į kaimą

Rajono savivaldybės meras Darius Varnas susirinkusiuosius informavo, kad pagal dabar galiojantį žemės mokesčio tarifą iš žemės ūkio paskirties žemės mokesčio į savivaldybės biudžetą 2022 m. buvo gauta 892 tūkst. Eur, o 2023 m. priskaičiuota 1 mln. 37 tūkst. Eur. Tikėtina, kad tokia pati suma bus gauta ir 2024 m.

„Jei 2025 m. planuojame išlaidas šių metų lygyje ir įvertiname lėšų poreikį naujų projektų įgyvendinimui, tai išlaidos kaimui sudarys apie 1 mln. 250 tūkst. eurų“, – aiškino meras.

D. Varnas kalbėjo ir apie tai, kaip vykdant šių metų Kaimo plėtros programą bus panaudotos savivaldybės biudžeto lėšos, bei ragino diskutuoti ir teikti pasiūlymus dėl kitų metų žemės ūkio paskirties mokesčio lengvatų.

Mero teigimu, savivaldybė kasmet vis labiau prisideda prie kaimo aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimo, kelių taisymo, avarinių pralaidų remonto darbų, melioracijos griovių ir statinių priežiūros. 2022 metais šiems tikslams iš savivaldybės biudžeto buvo skirta 439,3 tūkst. eurų, 2023 m. – 819,7 tūkst. eurų, o 2024 m. numatyta 1 mln. 66 tūkst. eurų.

Susitikime dalyvavęs Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys pristatė savivaldybės biudžeto lėšų poreikį melioracijos statinių priežiūrai ir remontui. Jis sutiko su žemdirbių priekaištais, jog melioracijos statiniai, kita įranga rajone susidėvėjusi, pasenusi, todėl būtina investuoti į melioracijos įrenginių atnaujinimo projektus. Pasak vedėjo, 2024 metams suplanuota 714 tūkst. Eur išlaidų melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbams, o iš savivaldybės biudžeto lėšų melioracijos funkcijoms vykdyti numatyta skirti 260 tūkst. Eur.

Grasino surengti protesto akciją

Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos narių vardu kalbėjęs A. Valaiša suabejojo, ar tinkamai panaudojamos iš ūkininkų mokesčių surenkamos lėšos. Jis vardijo kaimuose gyvenančių žemdirbių problemas, kurios pastaruoju metu tampa nepakeliamos.

„Pakilo kuro, žaliavų kainos, darbuotojų atlyginimai, už produkcijos supirkimą įkainiai krito, tačiau 2-2,5 karto išaugo žemės mokesčiai, o kur dar palūkanos bankams…“ – apmaudo neslėpė A. Valaiša bei kiti ūkininkai.

Rajono žemdirbių asociacijos vadovas pagrasino prie savivaldybės surengti protesto akciją – atvykti su traktoriais, užkurti laužus ir nesitraukti, kol nebus išgirsti.

„Nuvažiavome į Vilnių, atvažiuosime ir į Ukmergę, – emocingai kalbėjo A. Valaiša. – Atsidūrėme padėtyje, kai kelio atgal nėra…“

Išklausęs priekaištų rajono meras susirinkusiųjų klausė: „Kaimo plėtros programa sudaryta keleriems metams į priekį, darbai numatyti, melioracijos griovių tvarkymo ir statinių rekonstravimo projektai pradėti, patarkite, ko, mažinant žemės mokesčius ir surenkant į biudžetą mažiau pinigų, turėtume atsisakyti, ką iš suplanuotų darbų išbraukti?..“

Už pasiūlymus buvo balsuojama

Situaciją sušvelnino savo nuomonę išreiškę ūkininkai Valentinas Genys, Ramūnas Nanartavičius, Saulius Daniulis, buvęs rajono meras Algirdas Kopūstas, kiti.

Po diskusijų svarstymui buvo pateikti keli siūlymai dėl 2025 metų žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifų. Meras D. Varnas siūlė susiklosčius nepalankioms aplinkybėms dėl atleidimo nuo žemės mokesčio ūkininkams kreiptis asmeniškai.

A. Valaiša ragino sumažinti minėtą tarifą nuo 1,5 iki 0,6 proc. ir diferencijuoti žemės ūkio paskirties mokestį pagal žemių palankumą ūkininkauti.

S. Daniulis pasiūlė nemažinti šio tarifo, tačiau ūkininkų sumokėtus žemės ūkio paskirties žemės mokesčius paskirstyti tikslingai seniūnijoms, sudaryti darbo grupę, kuriai priklausytų ir ūkininkų atstovai.

Susitikime dalyvavusieji žemdirbiai buvo paraginti balsuoti. Daugiausiai palaikymo sulaukė ūkininko S. Daniulio siūlymas.

AUTORĖS nuotraukos