Paminklai atkurtos Lietuvos valstybės 10-mečiui

Loreta EŽERSKYTĖ

Daugelyje šalies miestų ir miestelių stovi paminklai, skirti atkurtos Lietuvos valstybės 10-mečiui įamžinti. Daugelį šių atminties ženklų pokariu ištiko panašus likimas – jie buvo brutaliai nugriauti. Tuometė valdžia dėjo pastangas, kad paminklai būtų ne tik nušluoti nuo žemės, bet ir ištrinti iš tautos atminties. Neretai sovietai, griaudami šiuos paminklus, kaip nepriklausomybės simbolius, stengdavosi juos dar paniekinti. Nepaisant to, vietiniai žmonės, nenustoję tikėti savo valstybės ateitimi, juos siekė išsaugoti ir paslėpti geresniems laikams.

Atstačius Nepriklausomybę, Atgimimo metais į Lietuvos aikštes sugrįžo ir valstybės istorijos įvykius įprasminę paminklai. Jų atstatymas simbolizavo šalies valstybingumo susigrąžinimą.

Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 10-mečiui skirtų paminklų buvo pastatyta ir mūsų rajone – Ukmergėje, Siesikuose, Lyduokiuose, Šešuoliuose, Taujėnuose, Vepriuose…

 

Nepriklausomybės 10-metį šventė dvi dienas

Artėjant atkurtos Lietuvos valstybės dešimtmečiui, tuometė šalies valdžia susirūpino šios svarbios datos įprasminimu. Tam tikslui 1928 m. sausio 19 d. buvo įkurtas Vyriausiasis komitetas Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 10-ties metų sukaktuvių iškilmėms ruošti. Jam vadovauti paskirtas Karo muziejaus direktorius generolas Vladas Nagevičius. Nuspręsta, kad Nepriklausomybės 10-metis bus švenčiamas dvi dienas: Vasario 16-ąją, kaip susikaupimo, minėjimų ir maldos dieną, ir gegužės 15-ąją – Steigiamojo Seimo susirinkimo 1920 m. dieną, turėsiančia tapti džiugia ir pagrindine šių iškilmių švente.

Kad sukaktis būtų tinkamai paminėta, Vyriausiasis komitetas kvietė šalies organizacijas, šaulius, inteligentiją bei visą visuomenę, glaudžiai bendradarbiaujant su juo, suburti apskričių, valsčių, miestų, miestelių ir net kaimų komitetus iškilmėms rengti. Šventės rengimą parėmė ir Lietuvos katalikų bažnyčių vadovai, kviesdami dvasininkus aktyviai dalyvauti vietinių komitetų veikloje ir ragindami tikinčiuosius dalyvauti būsimose iškilmėse, ypač Vasario 16-osios dienos iškilmingose šv. Mišiose ir melstis už Tėvynę. Paramos sulaukta ir iš Lietuvos rabinų sąjungos valdybos, kuri pavedė šalies rabinams iškilmingai maldomis minėti Vasario 16-ąją sinagogose, prisiminti kovose už Lietuvos laisvę žuvusius žydus, sugiedoti šalies himną.

Vyriausiojo komiteto kvietimas buvo išgirstas: visoje Lietuvoje per trumpą laiką susikūrė beveik tūkstančiui vietinių, tarp jų – ir tautinių mažumų, komitetų.

Sukakčiai įamžinti – medalis, skulptūra „Laisvė“, kryžiai

Vyriausiasis komitetas 1928 m. pradžioje pristatė, o vasario 28 d. šalies Vyriausybė patvirtino skulptoriaus Juozo Zikaro parengtą Nepriklausomybės medalio projektą su Laisvės angelo skulptūros atvaizdu ir tekstu: „Per amžius budėję laisvę laimėjom per aukas ir pasišventimą. 1918–1928“. Šių Šveicarijoje užsakytų bronzinių medalių kartu su šilkinėmis juostelėmis ir kartoninėmis dėžutėmis jiems saugoti buvo pagaminta 50 tūkst., o pirmieji žmonės jais buvo apdovanoti per gegužės 15 d. iškilmes.

Tą pačią dieną Kaune, Karo muziejaus sodelyje, iškilmingai atidengta J. Zikaro „Laisvės“ skulptūra, prie kurios įrengimo ir populiarinimo taip pat svariai prisidėjo generolo V. Nagevičiaus vadovaujamas Vyriausiasis komitetas. Jo dėka išpopuliarinta J. Zikaro skulptūra „Laisvė“ ilgainiui tapo visos tautos Laisvės simboliu.

Vyriausiasis komitetas daug dėmesio skyrė tam, kad, pažymint Nepriklausomybės 10-metį, šalyje būtų statomi, atsižvelgiant į ilgametę liaudies meno kūrybos istoriją, toje vietovėje įprasti tradiciniai mediniai kryžiai. Visiems vietos komitetams buvo išsiųsta per 1 tūkst. kryžių ir projektų su jų išmatavimais, rekomenduota juos pastatyti ir iškilmingai pašventinti gegužės 15 d. Pagal juos buvo pastatyta šimtai kryžių, tarp jų paprastesnių ir pigesnių, skirtų kaimo vietovėms, kur žmonių finansinės galimybės buvo kuklesnės.

Ragino pasitelkti skulptorius ir architektus

Tiems, kurie Lietuvos miestuose ir didesniuose miesteliuose norėjo pasistatyti brangesnius kaip 10 tūkst. litų paminklus, kad būtų išvengta menkaverčių paminklų atsiradimo, Vyriausiasis komitetas rekomendavo kreiptis į žinomus Lietuvos skulptorius ir architektus.

1928 m. rugpjūčio mėnesį generolas V. Nagevičius kartu su paminklų projektus ruošusiu inžinieriumi Algirdu Šalkauskiu apsilankė Žemaitijoje ir Šiaurės Lietuvoje. Įspūdžiai iš šios kelionės aprašyti 1928 m. rugpjūčio 29 d. „Lietuvos aido“ numeryje. Iš šios publikacijos aišku, kad tuo metu Nepriklausomybės 10-mečio paminklas jau buvo pastatytas Darbėnuose: „Iš akmenų sukrautas paminklas labai panašus į žuvusiems kariams pastatytą Karo muziejaus sodelyje Kaune. Darbas atliktas labai kukliomis lėšomis, o žymi medžiagų dalis buvo padovanota. Paminklas pastatytas arti bažnyčios, gražiame sodelyje, kur vyksta miestelio tautinės iškilmės.“

Apie jubiliejinio 10-mečio paminklo statybą Kretingoje V. Nagevičius tame pačiame „Lietuvos aido“ numeryje rašė: „Vietinis iškilmių komitetas turi skulptoriaus Roberto Antinio pateiktą projektą ir paminklą statys viduryje rinkos aikštės, gražioje medžiais apaugusioje, nugriautos cerkvės vietoje.“

R. Antinio pasiūlytas obelisko formos paminklo projektas, kurį greičiausiai ribojo kretingiškių finansinės galimybės, buvo gana kuklus, lyginant su jo paminklais, iškilusiais apskričių centruose Biržuose ir Rokiškyje, kur paminklai buvo gerokai iškilesni, juose panaudotos ir skulptūros.

Paminklas Kretingoje, kaip ir šimtai kitų ta proga pastatytų paminklų, simbolizavo kovą už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, tapo prie jų vykdavusių tautinių ir valstybinių švenčių iškilmių svarbia dalimi, pamėgta vieta įsiamžinti fotografijose.

Lyduokiuose – sumažinta Gedimino pilies kopija

1928 metais, minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, Lyduokių miestelio centre buvo pastatytas paminklas ir stogastulpis. Sąjungos „Vilniui vaduoti“ narių ir šaulių iniciatyva iškilo plytų mūro paminklas – sumažinta Gedimino pilies kopija, kuri simbolizavo Vilniaus atgavimo idėją. Lyduokietis Antanas Navickas yra pasakojęs, kad vadinamąją pilaitę statė jo tėvas Adolfas, Petras Krogertas, Survila. Tuomečio parapijos klebono kunigo Povilo Pauliuko rūpesčiu netoliese pastatytas medinis, trijų aukštų, su šventųjų skulptūrėlėmis koplytstulpis.

Lyduokių šaulių skyriaus iniciatyva sutvarkyta, apsodinta medeliais miestelio aikštė, teritorija aptverta.

Aikštė pavadinta Lietuvos kariuomenės vyresniojo leitenanto Vaclovo Adamonio vardu. Jis buvo gimęs ir augęs Lentvorų kaime, 1920 metais, kovoje su lenkais, žuvo ties Varėna.

Nuo 1938-ųjų, Lyduokių miestelį prijungus prie Žemaitkiemio valsčiaus, aikštė gavo naują – Birutės – pavadinimą.

Sovietmečiu, 1949 metais, vietos valdžios nurodymu abu atminimo ženklai – Gedimino pilies kopija ir stogastulpis – buvo nugriauti ir sunaikinti.

Atgimimo metais paminklus atstatė

1989 metų kovo 9 dieną Lyduokių mokyklos direktoriaus Rimanto Petravičiaus, kultūros darbuotojos Onutės Gipaitės ir bibliotekininkės Vladislavos Didrikienės iniciatyva miestelio kultūros namuose buvo sušauktas vietos gyventojų susirinkimas. Nuspręsta Lyduokiuose įkurti Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, iš aštuonių narių sudaryta jos taryba.

Tais pačiais metais sąjūdiečiai nutarė atstatyti prieš keturis dešimtmečius nugriautus paminklus – Gedimino pilaitę ir stogastulpį. Šios iniciatyvos tada ėmėsi lyduokiečiai Boleslovas Čereška ir Janina Juknienė. Pilaitė atstatyta vietos gyventojų lėšomis. Stogastulpį išdrožė stalius Vaclovas Ružinskas. Kai atgimė paminklai, kelis dešimtmečius buvusi apmirusi aikštė vėl tapo vietos žmonių traukos centru.

Pilaitės atkūrimo iniciatoriai pašventinus atminimo lentą 2018 m.

Praėjus beveik trisdešimčiai metų, ruošiantis minėti Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 100-metį, Gedimino pilies kopiją lyduokiečiai rekonstravo. Nuošalyje neliko ir vietos ūkininkai, bendruomenė, kraštiečiai užsienyje, lėšomis prisidėjo rajono savivaldybė. Tautodailininkas Rimantas Zinkevičius išdrožė duris ir langus, baigus darbus, viršuje iškelta vėliava. Ant pilaitės sienos pritvirtinta atminimo lenta 1918 metų Lietuvos savanoriams ir lyduokiečiams – daugiau bei 40-čiai žmonių, kurie dalyvavo nepriklausomybės kovose. Ją 2018-ųjų liepą vykusių iškilmių metu pašventino Lyduokių šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas Šarūnas Petrauskas.

B. d.

Ukmergės kraštotyros muziejaus ir redakcijos archyvo nuotraukos

Mus remia: