Telefoniniai sukčiai vėl naudoja seną schemą

Asta KROGERTIENĖ

Vilniaus apskrities VPK komunikacijos poskyrio specialistė

 

Ukmergės rajono policijos komisariate pastarosiomis dienomis vis dažniau registruojami pranešimai dėl vadinamųjų telefoninių sukčių. O jie šiuo metu naudojasi jau primiršta sukčiavimo schema. Skambina vyresnio amžiaus ukmergiškiams, pristato jų artimaisiais, kurie neva pateko į bėdą, ir prašo pinigų. Apgavikai sumaniai išgąsdina žmones, neleisdami jiems atsitokėti, ir tokiu būdu išvilioja nemenkas pinigų sumas.

Netikėtu skambučiu sukčiai užklumpa žmones ir, kalbėdami jautriomis temomis, priverčia susijaudinti. Pirmosiomis sausio dienomis buvo užfiksuoti keli sukčiavimai, kuomet skambinusieji apsimesdavo sūnumi ar anūku. Jie pasakojo, kad padarė avariją, sužalojo moterį, kurią reikia operuoti, o jos gydymui skubiai būtini pinigai… Kol vykdavo pokalbis, pas žmogų jau skubėdavo nusikaltimo bendrininkas, kuriam išsigandę senoliai nė nespėję atsitokėti atiduodavo pinigus.

Apie tokius sukčiavimus reikia kalbėti su vyresniais artimaisiais, būtina tokius atvejus analizuoti, aptarti, kaip elgtis sulaukus netikėto skambučio.

Kaip sukčiai veikia? Dažnai jie prisistato artimu giminaičiu, tikina patekę į avariją ir prašo skubios pagalbos. Vėliau telefoną perduoda tariamam policijos pareigūnui.

Sukčiai užduoda daug klausimų, gudriai paprašo atskleisti privačią informaciją, giminaičių vardus ir tuoj pat išgautą informaciją panaudoja prieš numatytą auką (pavyzdžiui, prašo patikslinti artimojo vardą, nurodyti banką, kurio paslaugomis pašnekovas naudojasi, ir tada „sujungia“ būtent su šio banko atstovu; kartais pakartoja žmogaus anksčiau pasakytą artimojo vardą ir pavardę, nurodydami jo „padarytą žalą“).

Naudodamiesi netikėtumu ir asmens, kuriam skambina, susijaudinimu, sukčiai praneša apie neva įvykusį eismo įvykį ar nelaimę, susijusią su artimaisiais, ir prašo skubiai pervesti neva jiems reikiamą pinigų sumą į nurodytą sąskaitą ar atiduoti žmogui, kuris atvyks jų pasiimti.

Kaip elgtis? Jeigu taip atsitiktų, neskubėkite vykdyti skambinusiojo prašymų – patys paskambinkite artimajam ar giminaičiui ir įsitikinkite, ar jam tikrai reikia pagalbos.

Sulaukę netikėto sukčių skambučio, nutraukite pokalbį! Sulaukę pakartotinio skambučio, nekelkite ragelio. Jeigu atsiliepėte ir supratote, kad skambina tie patys žmonės, vėl padėkite ragelį.

Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų – nedelsdami praneškite policijai telefonu 112. Taip elgdamiesi padėsite policijos pareigūnams efektyviau ir greičiau išaiškinti sukčius – visi gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir siejami pagal bendrus požymius.

Įsidėmėkite! Kuo ilgiau kalbate su sukčiumi, tuo didesnį nerimą jaučiate ir tampa vis sunkiau atpažinti apgavystę. Nepriimkite žaibiškų sprendimų, nemokėkite grynųjų ir neperveskite į nurodytas banko sąskaitas pinigų nežinia kam. Jokiu būdu neperduokite pinigų per tarpininkus.

Teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai neturi teisės ir niekuomet telefonu neprašo pateikti (padiktuoti) asmens duomenų, banko kortelių, generatorių, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų, slaptažodžių ir kita.

Teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai netarpininkauja tarp nukentėjusiojo ir pažeidėjo sprendžiant piniginius klausimus.