Nenuvertinkime sintetinių medžiagų – traktuokime tai kaip alternatyvą

Pasaulio gyventojų skaičius auga nerimą keliančiu greičiu – ką tik žmonija perkopė į 8 milijardus. Natūralių medžiagų sankaupos, nors ir vis dar didelės, bet bėgant dešimtmečiams ženkliai sumažės. Natūralų pluoštą – liną, medvilnę, vilną ar šilką ne itin tolimoje ateityje bus gauti vis sunkiau ir sunkiau (ypač žvelgiant iš finansinės perspektyvos). Taigi būtent todėl kai kurias medžiagas reikia sintetinti. Terminis apdorojimas ir gaunami sintetiniai audiniai leis ateities kartoms patenkinti svarbiausius gyvenimo poreikius, todėl sintetinės medžiagos ir jų gamyba yra labai svarbios. Nenuvertinkime sintetikos svarbos – traktuokime jas kaip alternatyvą.

Visuomenėje vyrauja mąstymas, kad sintetiniai audiniai, dar kitaip vadinami ,,sintetika” yra pigūs, bet nepatvarūs. Tačiau „sintetika“, lygiai taip pat kaip ir natūralios medžiagos, turi ir savų privalumų. Kuo skiriasi sintetinės ir natūralios medžiagos? Kokias savybes turi sintetiniai pluoštai? Kaip jais reikėtų rūpintis? Į šiuos ir kitus klausimus pabandysime atsakyti šiame straipsnyje.

Paprasčiausias medžiagų įvairovės skirstymas

Prieš pradedant nuodugniai aptarti sintetines medžiagas, verta prisiminti, kaip skirstome audinius pagal medžiagą, iš kurios jie pagaminti. Paprasčiausias medžiagų skirstymas yra į sintetinius bei natūralius pluoštus.

Pagrindines natūralias medžiagas sudaro medvilnė, vilna, šilkas, linas, kanapė ir pan. Tai, kaip rodo pavadinimas, yra natūralios kilmės medžiagos, dažniausiai gyvūninės (visos vilnos rūšys, šilkas) arba augalinės (medvilnė, linas, kanapė ir t. t.).

Antroji medžiagų grupė yra sintetinės medžiagos. Jų kilmės šaltinis yra pramoninės laboratorijos. Tačiau verta atkreipti dėmesį į vieną svarbų aspektą – sintetinių medžiagų gamybai itin dažnai naudojami natūralūs ingredientai. Viskozė yra gerai žinomas sintetinių medžiagų pavyzdys. Koks viskozės pasirinkimas, galite sužinoti čia: https://www.have.lt/viskoze.

Pastaroji grupė, deja, dažniausiai yra painiojama su dirbtinėmis medžiagomis. Sintetinės medžiagos turi tą patį kilmės šaltinį kaip ir dirbtinės – laboratorijas. Tačiau skirtumas yra tas, kad dirbtinės medžiagos yra pagamintos iš ingredientų, kurių gamtoje nėra. Pavyzdžiai? Daugelyje gaminių esantis poliesteris, poliamidas, akrilas, elastanas ir daugelis kitų medžiagų.

Sintetinių medžiagų ir audinių privalumai:

• jie itin patvarūs;
• jie atsparūs trinčiai ir mechaniniams pažeidimams;
• jie iš kitų medžiagų išsiskiria dideliu elastingumu;
• nėra linkę į didelį glamžymąsi;
• lengva lyginti bei kitaip prižiūrėti;
• po plovimo greitai išdžiūsta;
• yra atsparūs įvairioms oro sąlygoms (šalčiui ir karščiui).

Sintetinių audinių trūkumai:

• mažas higroskopiškumas (ne itin sugeria vandenį);
• mažas oro pralaidumas;
• mažesnis komforto jausmas dėl to, kad ne itin gerai pašalina drėgmę;
• jie elektrifikuojasi (,,elektrinasi”) daug dažniau nei natūralios medžiagos.

Ar verta dėvėti drabužius iš sintetinių audinių?

Ar sintetinė medžiaga yra geresnis sprendimas už natūralias medžiagas – klausimas, tačiau vienas iš svarbiausių argumentų už sintetines medžiagas yra gaminio kainos ir kokybės santykis. Technologijos, taip pat ir drabužių gamybos pramonėje, nuolat tobulėja, o sintetinės medžiagos, tiksliau iš jų gaminami drabužiai ir kiti gaminiai, tampa vis kokybiškesni. Jų naudojimo patogumas nuolat auga, todėl šios medžiagos tampa vis populiaresnės ir keičia visuomenėje įsisenėjusią vyraujančią nuomonę. Be to, kaip ir kone bet kurioje gyvenimiškoje temoje, aktualus kainos klausimas. Juk ne visi gali sau leisti šimtaprocentinius lininius ar vilnonius gaminius.

Reklama