Kokius nemokamus tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas?

Ligonių kasos sulaukia pacientų klausimų, kurių pirminio lygio tyrimų atlikimą užtikrina šeimos gydytojo paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos ir už kuriuos papildomai nereikia mokėti. Ligonių kasų specialistai primena: jei tyrimas pacientui tikrai reikalingas ir šeimos gydytojas jį skiria, tyrimas bus apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Skirdamas tyrimus šeimos gydytojas privalo vadovautis Šeimos gydytojo medicinos norma ir užtikrinti, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams būtų suteiktos PSDF lėšomis apmokamos paslaugos ir už jas nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio.

Sveikatos priežiūros įstaigoms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis dėl paslaugų teikimo ir jų finansavimo, apmokama už visą suteiktą paslaugą, o tyrimai yra sudėtinė sveikatos priežiūros paslaugos dalis.

Šeimos gydytojas paskiria tyrimus, kai reikia diagnozuoti jo kompetencijai priskiriamas ligas, būkles ir sveikatos sutrikimus bei vertina tyrimų rezultatus. Tyrimai skiriami ne tik norint pagrįsti diagnozę, bet ir nustatyti ligos eigą, pakoreguoti pradėtą gydymą, įvertinti jo efektyvumą.

Tyrimai, kuriuos gali skirti šeimos gydytojas:

• bendras kraujo tyrimas profilaktiškai atliekamas vieną kartą per dvejus metus;

• gliukozės kiekio kraujyje nustatymo ir bendras šlapimo tyrimas profilaktiškai atliekami vieną kartą per dvejus metus, nuo 65 m. – vieną kartą per metus;

• gliukozės tolerancijos testas;

• albumino/kreatinino santykis šlapime;

• C reaktyvus baltymas ir ENG (uždegimo rodikliai);

• biocheminiai kraujo tyrimai: kreatininas, kalis, natris, ALAT, ASAT, ŠF, bilirubinas, TTH, šlapimo rūgštis;

• lipidų apykaitos tyrimas (lipidograma);

• cholesterolio kiekio kraujyje nustatymo tyrimas suaugusiems pacientams profilaktiškai atliekamas vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų;

• PSA (pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo);

• pulsoksimetrija, spirometrija;

• koprograma, enterobiozės tyrimas;

• ginekologinis tepinėlis iš makšties ir gimdos kaklelio;

• elektrokardiograma (EKG) profilaktiškai suaugusiems pacientams atliekama vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų.

Svarbu žinoti, kad pacientams, kuriems paskirtas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum), siekiant išvengti komplikacijų, 12 kartų per metus ligonių kasos apmoka kraujo krešumo tyrimą. Sergantiesiems cukriniu diabetu 4 kartus per metus ligonių kasos apmoka glikozilinto hemoglobino tyrimą, kuris, siekiant išvengti komplikacijų, turėtų būti atliekamas kas tris mėnesius.

Kraujo tyrimai, atliekami prieš planinę operaciją – protrombino laiko (PL) ir tarptautinio normalizacijos santykio (TNS) nustatymas, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas, kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus priklausomybės faktoriaus nustatymas.

Tyrimai skiriami ir tais atvejais, kai pacientai dalyvauja ligonių kasų lėšomis apmokamose prevencinėse programose – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

Kartą metuose pacientas gali sveikatą pasitikrinti profilaktiškai. Šiuo atveju gydytojas turi pamatuoti kraujo spaudimą, svorį, ūgį, paskirti elektrokardiogramą, ištirti cholesterolio kiekį kraujyje, atlikti burnos apžiūrą, moterims – krūtų apžiūrą ir apčiuopą. Taip pat patikrinamas regėjimo aštrumas.

Be to, šeimos gydytojas apžiūros metu pacientams turėtų pamatuoti akispūdį, nes padidėjęs akispūdis gali signalizuoti apie glaukomos pradžią. Vaistai nuo glaukomos kompensuojami, o laiku pradėjus gydymą, ligą galima kontroliuoti. Tačiau, jeigu pacientas nesigydo, ilgainiui gali netekti regėjimo.

Kartą per dvejus metus profilaktiškai suaugusiesiems gali būti atliekamas bendras kraujo ir bendras šlapimo tyrimas, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje. Šie tyrimai pacientams nuo 65 metų profilaktiškai gali būti atliekami kasmet.

„G. ž.“ inform.