Fiksuojami beždžionių raupų atvejai

Pasaulyje plinta naujas virusas – beždžionių raupai. Jis iki šiol cirkuliuodavo Afrikoje, tačiau dabar susirgimai stebimi ir tose šalyse, kuriose protrūkių anksčiau nebūdavo.

Kaip skelbia BBC – didžiausias pasaulio transliuotojas, įsikūręs Jungtinėje Karalystėje, šiuo metu jau dvylikoje valstybių patvirtinta daugiau nei 80 beždžionių raupų atvejų. Apie ligą jau paskelbta Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Italijoje ir Švedijoje, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir Australijoje.

Beždžionių raupai dažniausiai kyla atokiose Centrinės ir Vakarų Afrikos dalyse. Remiantis Jungtinės Karalystės Nacionaline sveikatos taryba, tai reta virusinė infekcija, kurios eiga dažniausiai lengva ir žmonės pasveiksta per kelias savaites. Virusas tarp žmonių lengvai neplinta ir rizika gyventojams vertinama kaip žema. Nors skiepų nuo beždžionių raupų nėra, tačiau 85 proc. apsaugą nuo šios ligos suteikia skiepai nuo raupų, nes abu virusai ganėtinai panašūs.

Praėjusį penktadienį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad šis viruso protrūkis yra netipinis, nes jis kilo šalyse, kurioms ši liga nebūdinga. PSO bendradarbiauja su paveiktomis ir kitomis valstybėmis, kad išplėstų ligos atvejų stebėjimą, nustatytų sergančius žmones ir jiems padėtų.

PSO taip pat perspėjo nestigmatizuoti žmonių grupių dėl ligos, nes tai gali pakenkti kovai su ja ir prisidėti prie užkrato išplitimo.

Pirmasis ligos atvejis Jungtinėje Karalystėje buvo patvirtintas gegužės 7 d. Pacientas keliavo į Nigeriją, kur ir galėjo apsikrėsti. Šiuo metu JK patvirtinta 20 ligos atvejų. Didžioji Britanija ir Ispanija įsigijo vakcinos nuo raupų, siekdamos suvaldyti viruso protrūkį.

Australijoje virusas buvo diagnozuotas vyrui, kuris pasijuto blogai po kelionės į Didžiąją Britaniją. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Masačiusetso valstijoje, asmeniui liga diagnozuota po kelionės į Kanadą.

Beždžionių raupais užsikrečiama artimo kontakto su infekuotu žmogumi ar gyvūnu metu. Virusas gali būti perduodamas su infekuotojo kūno skysčiais ar žaizdomis, dalijantis patalyne ar daiktais, kurie tiesiogiai liečiasi prie žmogaus kūno ir jo išskiriamų skysčių. Taip pat gali būti atvejų, kai įkvepiama užsikrėtusio čiaudulio ar kosulio lašelių, jei toks asmuo yra arti.

„G. ž.“ inform.