Darbo pasiūlymų netrūksta, bet ne visus tenkina sąlygos

Nijolė STUNDŽIENĖ

Lietuvoje toliau mažėjant registruotam nedarbui, kai kuriuose regionuose stebimas netolygus jo kitimas. Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, balandį šie rodikliai mažėjo 45 iš 60 savivaldybių, 8 – nepakito, o 7 – augo. Didžiausias mažėjimas fiksuotas Joniškio rajone (1 proc. punkto). Šiuo metu jis siekia 9,7 proc. ir, palyginti su tuo pačiu praėjusiu metų laikotarpiu, sumažėjo 7,4 proc. punkto. Nedarbo lygis, lyginat balandį ir gegužę, mažėjo ir Ukmergėje.

Gegužės 1 dieną Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Ukmergės skyriuje registruoto nedarbo lygis siekė 11,3 proc., užsiregistruota bedarbiais 2 187 asmenys. Balandžio 1-ąją įregistruoti 2 272 bedarbiai. Lyginant Vilniaus klientų aptarnavimo departamentui priklausančius skyrius, mažiausiais nedarbo lygis buvo Vilniaus mieste – 8,5 proc., Elektrėnų rajono – 8,7 proc. ir Vilniaus rajono – 9,8 proc. savivaldybėse. Daugiausiai bedarbių šio mėnesio pradžioje registruota Anykščių rajone, kuriame nedarbo lygis siekia 12,8 proc., Jonavos rajone – 12,1 proc., Molėtų – 11,9 proc.

Pasak Ukmergės skyriaus vedėjos Editos Mončinskienės, lyginant bedarbio portretus, per balandį šiek tiek sumažėjo bedarbių vyrų: gegužės 1 d. registruoti 1 096 asmenys (50,11 proc.), prieš mėnesį – 1 172 (51,7 proc.). Moterų skaičius keitėsi nežymiai: balandžio pradžioje bedarbių sąrašuose buvo 1 094 silpnosios lyties atstovės (48,3 proc.), gegužės 1 d. – 1 091 (49,89 proc.).

Padaugėjo neįgalių bedarbių: balandžio 1 d. Ukmergėje registruoti 168 negalią turintys asmenys (7,4 proc.), per mėnesį jų skaičius išaugo iki 189 (8,64 proc.), tačiau sumažėjo ilgalaikių bedarbių – nuo 458 asmenų (20,2 proc.) iki 390 (17,83 proc.).

Kaimo gyventojų skaičius tarp bedarbių gegužės 1 d. mūsų rajone siekė 967 (45,77 proc.), balandį registruota 44,1 proc. Jaunimas iki 29 metų sudarė 15,78 proc. (registruoti 345 asmenys), balandžio 1 d. buvo 14,7 proc. (332). Vyresnių nei 50 metų žmonių sąrašuose buvo 1 046 asmenys, t. y. 47,83 proc. (balandžio 1 d. – 1 104, 48,6 proc.). Profesinį išsilavinimą turėjo 1 033 bedarbiai (47,23 proc.), balandį tokių buvo 1 072 (47,2 proc.); 567 asmenys (25,90 proc.) buvo su aukštuoju išsilavinimu (balandį – 26,2 proc., 595); nekvalifikuotų bedarbių – 573 žmonės, t. y. 26,2 proc. (balandį – 26,6 proc., 604). Taip pat sąrašuose buvo 262 (12 proc.) niekur iki šiol nedirbę asmenys (balandį – 12,1 proc., 275).

E. Mončinskienė akcentavo, jog rajone kasmet mažėja darbingo amžiaus žmonių skaičius. Jei 2013-iais jų buvo 22 408, tai praėjusių metų pradžioje – 19 590.

Ukmergės skyriaus vedėja palygino nedarbą rajono seniūnijose. Pasak jos, tai iš dalies priklauso nuo gyventojų skaičiaus toje teritorijoje. Dėl to didžiausias nedarbo lygis yra Ukmergės miesto seniūnijoje – registruoti 1 186 miesto gyventojai. Tarp jų 227 – jaunimas iki 29 metų, 76 – vyresni nei 50 metų ir 198 ilgalaikiai bedarbiai. Bedarbių sąrašuose buvo 150 Deltuvos seniūnijos gyventojų, tarp kurių 25 asmenys neturėjo 29-erių, 55 – vyresni nei 50 metų ir 32 – ilgalaikiai bedarbiai. Toliau pagal nedarbą rikiuojasi Vidiškių seniūnija, kurioje registruoti 148 bedarbiai, iš jų 21 jaunas žmogus, 78 jau peržengę 50 metų ribą ir 20 ilgalaikių bedarbių. Mažiausias nedarbas Žemaitkiemio seniūnijoje. Joje yra 51 bedarbis: 7 asmenys neturi 29 metų, 27 vyresni nei 50 m., 9 – ilgalaikiai bedarbiai.

E. Mončinskienė pateikė ir daugiau statistinių duomenų. Ukmergės skyriuje per šių metų I ketvirtį registruotos 1 094 laisvos darbo vietos, įdarbinti 643 asmenys. Per 2021 m. užregistruota 5 841 laisva darbo vieta: 5 523 – neterminuotam darbui ir 318 – terminuotam darbui. Įdarbinti 3 268 bedarbiai: 2 868 pagal neterminuotas darbo sutartis, 312 – pagal terminuotas darbo sutartis. 88 bedarbiai dirbo Užimtumo didinimo programoje (bendradarbiaujant su savivaldybe). Per 2022 m. balandžio mėnesį įdarbinti 222 bedarbiai.

Iki gegužės 9 dienos Ukmergės skyriuje buvo registruotos 184 laisvos darbo vietos, iš jų 38 kaimo vietovėse ir 58 nekvalifikuotiems darbams.

Šiuo metu rajono darbdaviai yra pateikę nemažai darbo pasiūlymų. Pagal viešai skelbiamus duomenis, Ukmergėje darbas siūlomas veterinarijos gydytojui, logopedui, baldų pramonės darbininkams, autovežio, vilkiko vairuotojams, traktorininkams, krovikams, virtuvės darbuotojams, virėjams, staliams, barmenams-padavėjams, pardavėjams, valytojoms, degalinės operatoriams, statybininkams, autošaltkalviams, floristams, siuvėjams, taromato operatoriams, melžėjoms, aplinkos tvarkytojams, štampavimo ir lenkimo staklių operatoriams, suvirintojams, pagalbiniams darbuotojams ir t. t.

Nors darbo pasiūlymų yra nemažai, tačiau ne visi bedarbiai jais pasinaudoja. Kai kurių netenkina siūlomas užmokestis, darbo sąlygos, iškyla susisiekimo problemų, įsidarbinti vengiama dėl turimų skolų, nelegalaus darbo, o kai kuriems trūksta motyvacijos.

Kaip skelbiama Užimtumo tarnybos išplatintame pranešime, registruoto nedarbo rodikliai Lietuvos teritorijoje netolygūs. Per pastarąjį mėnesį šiek tiek darbo ieškančių asmenų skaičius išaugo Kaišiadorių (0,4 proc. punkto), Trakų rajono (0,3 proc. punkto) ir Vilniaus miesto, Birštono, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių rajono (po 0,1 proc. punkto) savivaldybėse.

Nors rodikliai palaipsniui gerėja, bet daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų gegužės 1 d. registruota bedarbiais Lazdijų (17,6 proc.) ir Ignalinos (16,6 proc.) rajonuose. Mažiausias registruotas nedarbas – Klaipėdos rajone (4,5 proc.), Kretingos rajone (6 proc.), Neringoje (6,2 proc.), Birštone (6,7 proc.) ir Skuodo rajone (7,1 proc.).

Iš penkių didžiųjų šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių asmenų buvo Šiauliuose – 7,2 proc., daugiausiai – Kaune (10 proc.).

Didžiausias moterų nedarbas gegužės 1 d. fiksuotas Akmenės (18,5 proc.) ir Lazdijų rajonuose (16,8 proc.). Mažiausias – Birštone (5,5 proc.) ir Klaipėdos rajone (5,6 proc.).

Daugiausiai bedarbių vyrų yra Lazdijų (18,3 proc.) ir Ignalinos rajonuose (17,6 proc.). Mažiausiai – Klaipėdos rajone (3,7 proc.) ir Neringoje (4,6 proc.).

Daugiausiai darbo neturinčio jaunimo (16–29 m.) – Kauno miesto ir Akmenės rajono (po 8,8 proc.) savivaldybėse. Mažiausiai jaunų bedarbių – Skuodo (2,7 proc.) ir Klaipėdos rajonuose (3,1 proc.).

Didžiausias vyresnių nei 50 m. žmonių registruotas nedarbas fiksuotas Kalvarijos (22,7 proc.) seniūnijoje ir Lazdijų (22,5 proc.) rajone. Mažiausiai tokio amžiaus asmenų neturi darbo Klaipėdos rajone (5,9 proc.) ir Birštone (7,6 proc.).