Pernai septyni ukmergiškiai sirgo erkiniu encefalitu

Šiltėjant orams vis daugiau laiko leidžiame lauke: kiemas, miškas, ilgi pasivaikščiojimai gamtoje. Dažnas gyventojas tik-rai žino ir supranta, kad laikas gamtoje visada lydimas rizikos užsikrėsti erkių sukeliamomis ligomis, tačiau ar kiekvienas saugosi šių ligų ir ar darome tai efektyviai.
„Sprinter” tyrimo, kuris neseniai buvo atliktas, siekiant išaiškinti, kaip gyventojai saugosi nuo erkių ir jų sukeliamų ligų, parodė, kad pernai šiltuoju sezonu su erkėmis susidūrė 41 proc. visų apklaustųjų: 28 proc. rado įsisiurbusią erkę, 13 proc. aptiko jas ant kūno arba drabužių.
Paklausti apie prevenciją didžioji dauguma apklaustųjų nurodė, kad saugosi erkių sukeliamų ligų pasitikrindami kūną ir drabužius, kai grįžta namo po laiko gamtoje – taip saugosi net 45 proc. žmonių. Kiti, 29 proc., naudoja repelentus, 27 proc. vengia aukštos žolės ar miškingų vietovių, 26 proc. grįžę iš laiko gamtoje visuomet persirengia ir taip tikisi apsisaugoti nuo erkės įsisiurbimo.
Vis dėl to, tik 22 proc. visų apklaustųjų nurodė, kad jau yra pasiskiepiję nuo erkinio encefalito. Ir nors 29 proc. kaip tik planuoja skiepytis, skiepais nesisaugančių procentas išlieka didelis – net 45 proc. respondentų sakė, kad skiepytis neketina.
„Gimtosios žemės“ kalbinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus laikinai vėdėjo pareigas einanti Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Kotryna Žigaitė informavo, kad 2021 m. rajone buvo registruoti 7 erkinio encefalito ir 36 Laimo ligos atvejai.
„Šiais metais erkinio encefalito Ukmergėje dar nepasitaikė, tačiau jau nustatytas vienas Laimo ligos atvejis“, – kalbėjo K. Žigaitė.
Pasak visuomenės sveikatos specialistės, erkinis encefalitas yra sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis ir periferinius nervus. Tai yra viena reikšmingiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, dažnai sukelianti liekamuosius reiškinius ir neįgalumą. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima dviem būdais – įsisiurbus erkei ir geriant termiškai neapdorotą pieną. Lietuvoje ir Europoje šia liga dažniausiai užsikrečiama įkandus Ixodes ricinus rūšies erkei. Ji aptinkama visoje Lietuvoje.
Anot K. Žigaitės, didesnė rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu kyla nepasiskiepijusiems ir daug laiko praleidžiantiems lauke ar miške, tačiau erkė įkąsti gali net ir paprasčiausio pasivaikščiojimo miesto parke metu. Dėl to kiek-vienam svarbu apsisaugoti nuo galimų pasekmių.
Skiepijantis nuo erkinio encefalito galima rinktis įprastinę arba pagreitintą vakcinacijos schemą. Pirmuoju atveju 1-3 mėnesių intervale gaunamos dvi vakcinos dozės, o trečiosios ir sustiprinančiųjų terminas gali skirtis priklausomai nuo konkrečios vakcinos. Pirma sustiprinamoji dozė vakcinuojama praėjus 3 metams po pirminės vakcinacijos, tolimesnės revakcinacijos – kas 3-5 metus, priklausomai nuo amžiaus. Pagreitinta vakcinacija taikoma, kai skiepijamasi prieš pat erkių sezoną ar jam jau prasidėjus.
Erkės platina ne tik erkinį encefalitą, bet ir kitas pavojingas ligas. Viena labiausiai paplitusių – Laimo liga, sukeliama Borrelia genties bakterijų. Priešingai nei erkinio encefalito atveju, vakcinos nuo Laimo ligos nėra, o sunkiais atvejais gali būti stipriai pažeidžiami įvairūs žmogaus organai.
Specialistės teigimu, vakcinaciją rekomenduojama pradėti žiemą ar ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas, tačiau skiepytis galima ištisus metus.
Erkinio encefalito, tiek Laimo ligos inkubacinis periodas po įsisiurbimo yra maždaug 2 savaitės. Kartais šis laikotarpis gali būti ilgesnis arba trumpesnis, todėl visą tą laiką reikėtų atidžiai stebėti savo organizmą.
Erkinio encefalito simptomai yra panašūs į gripo: nedidelė temperatūra, galvos, raumenų, sprando skausmas. Pajutus šiuos simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Laimo ligos simptomai dažniausiai yra odos pakitimai: įkandimo vietoje gali atsirasti raudonis, galintis keisti paraudimo intensyvumą ir išplitimo ribas. Svarbiausia stebėti savo kūną ir reaguoti į pokyčius, o kilus klausimų, kreiptis į medikus, pasitarti galima ir kiekvienoje vaistinėje.
Siekiant sumažinti erkių įkandimo riziką, einant į miškingas vietoves patartina apsirengti visą kūną dengiančiais drabužiais, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešų, o kelnių klešnių apačia – prie kojų. Galvą rekomenduojama uždengti gerai priglundančia kepure, gobtuvu ar skarele. Būnant miške patartina rinktis baltą ar šviesią aprangą – ji leidžia lengviau pastebėti užropojusias erkes joms dar nespėjus įsisiurbti. Grįžus iš miško namo rūbus reikėtų iš karto įdėti į skalbimo mašiną skalbti. Esant gamtoje taip pat rekomenduojama naudoti nuo erkių saugančius repelentus.
„G. ž.“ inform.