Gyvenimą paskyrė lietuvių liaudies muzikai

Zita KRIAUČIŪNIENĖ

Želvos gimnazijos muziejaus vadovė

 

Praėjusį savaitgalį Amžino poilsio gimtinės kapeliuose atgulė garsi Lietuvos etnomuzikologė, mokslininkė, visą savo gyvenimą skyrusi lietuvių liaudies muzikos populiarinimui, muzikologijos mokslui, dr. Genovaitė Četkauskaitė.

Ji gimė 1925 m. kovo 26 d. Ukmergės apskrities Želvos valsčiaus Paželvių kaime, ypatingai muzikalioje ir kuklioje šeimoje. Tėvas Petras (1895-1985) buvo Želvos mokyklos mokytojas, Balninkų, Želvos, Alantos bažnyčių vargonininkas, kelių chorų vadovas, daugelio respublikinių dainų švenčių dalyvis. Vyresnioji sesuo Pranciška – žymi Lietuvos mokytoja, dėstė chemiją. Jauniausia sesuo Milda taip pat muzikė, baigusi Lietuvos konservatoriją. Su muzika savo gyvenimą susiejo ir brolis Antanas.

Genovaitė mokėsi Dainiškių (Želvos) pradžios mokykloje, Ukmergės gimnazijoje. 1944–1945 m. dirbo Želvos progimnazijos mokytoja, o 1949 m. baigė filologijos studijas Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Tačiau talentinga mergina siekė daugiau – 1954 m. baigė Lietuvos konservatoriją ir savo gyvenimą susiejo su liaudies muzika.

G. Četkauskaitė 1950–1971 m. dėstė M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1954–2000 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijoje. Be to, 1956–1961 m. mokslinį darbą tęsė Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Tautosakos skyriuje (kūrė lietuvių liaudies dainų melodijų katalogą), o 1959–1984 m. vadovavo Lietuvos mokslų akademijos Liaudies muzikos laboratorijai.

Per savo gyvenimo etnomuzikinę veiklą ji atliko neįkainojamos vertės darbus – sukūrė lietuvių liaudies dainų melodijų tipologinės klasifikacijos principus, kuriais remiantis sudarytas Lietuvos muzikos akademijos Lietuvių liaudies dainų melodijų tipologinis katalogas, parengė leidinius „Lietuvių tautosakos apybraiža“, „Vakarų Europos muzikos literatūra“ ir kt. Mokslininkė sukaupė didžiulį lietuvių liaudies muzikos folkloro archyvą, papildytą unikaliais liaudies dainininkų įrašais. Tai buvo vienas išskirtinių tokio pobūdžio archyvų Europoje. Be to, muzikologė parengė keletą dainų rinkinių – „Dzūkų melodijos“, „Lietuvių liaudies dainos“, keletą vinilinių ir kompaktinių plokštelių komplektų. Ji parengė pirmuosius vertingiausius autentiškos, tradicinės muzikos pavyzdžius su tekstais ir melodijomis. 1998 m. parašė mokslinę monografiją „Lietuvių liaudies dainų melodijų tipologija“, po to savo muzikinius tyrinėjimus tęsė dar kelerius metus.

Be to, G. Četkauskaitė Lietuvoje ir užsienyje paskelbė studijų, skaitė pranešimus, paskaitas apie lietuvių etninę vokalinę muziką. Nuo 1953 surengė daug kasmetinių muzikinio folkloro rinkimo ekspedicijų, užrašė ir iššifravo melodijų, tekstų.

Darbšti, santūri, inteligentiška moteris dažną savaitgalį vasaromis lankėsi gimtinėje, Želvos bažnyčioje. Ilgainiui jėgos seko, bet jai dvasinių jėgų teikė tėviškės gamta, gyvenimas tėvų namuose, o pastaruosius metus – ir mylinčių sesių Aldonos ir Mildos slauga. Genovaitės Amžinojo poilsio vieta – Želvos šventoriaus kapinėse, Četkauskų giminės kape.

Mus remia: