Aplinkos monitoringas atsieis 200 tūkstančių eurų

Genovaitė KAZIELIENĖ

Rajono Savivaldybės taryba patvirtino Ukmergės rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2021–2026 metų programą.

Šią programą parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos institutas. Dokumento rengėjai nurodo, kad monitoringo tikslas – valdyti Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje aplinkos kokybę, kad atlikus stebėjimus būtų pateikta išsamesnė, negu gaunama valstybinio aplinkos monitoringo metu, informacija apie savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būk-lę, kuria remiantis būtų galima vertinti ir prognozuoti aplinkos pokyčius bei galimas pasekmes, rengti atitinkamas rekomendacijas, planuoti ir įgyvendinti aplinkosaugos priemones, teikti informaciją specialistams bei visuomenei.

Vykdant Monitoringo 2021–2026 metų programą numatoma aplinkos oro, paviršinio vandens, triukšmo stebėsena.

Vienas didžiausių oro teršėjų – automobiliai

Ekspertai konstatuoja, kad Ukmergės rajone vienas pagrindinių oro teršėjų – automobilių transportas. Bendras mūsų savivaldybės kelių ilgis – 1 475 kilometrai. Valstybinės reikšmės kelių ilgis savivaldybėje 2019 m. pabaigoje sudarė 454 km, iš jų su danga – 454 km, su patobulinta danga – 379 km, žvyro keliai – 75 km. Vietinės reikšmės kelių – 1 021 km, su danga – 941 km, su patobulinta danga – 176 km, žvyro – 765 km, grunto – 80 km.

Didžiausias vidutinis paros eismo intensyvumas, 2019 m. duomenimis, magistraliniame kelyje A2 (Vilnius–Panevėžys) buvo 8 431–12 648 automobiliai per parą, A6 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) – 2 984–5 698 aut./parą, A20 (Ukmergės šiaurinis aplinkkelis) – 2 970–3 405 aut./parą. Krašto kelio Ukmergė–Molėtai vidutinis metinis paros eismo intensyvumas siekia iki 2 536 aut./parą, Kėdainiai–Šėta–Ukmergė – iki 2 437 aut./parą, Ukmergė–Raguva–Nevėžis – iki 1 694 aut./parą, Vytinė–Vaitkuškis–Ukmergė – iki 2 529 aut./parą.

2015 m. duomenimis, Lietuvoje 1 000-iui gyventojų teko 385 individualūs lengvieji automobiliai, Ukmergės rajono savivaldybėje automatizacijos lygis siekė 390 automobilių 1 000-iui gyventojų. 2019 metais automobilių skaičius 1 000-iui gyventojų, lyginant su 2015 m., padidėjo 26 proc. – iki 487.

Aplinkos monitoringo programos vykdymo metu numatoma oro užterštumo tyrimus atlikti keturiose matavimo vietose: Ukmergėje – ties Vilniaus g. (krašto kelio Vytinė–Vaitkuškis–Ukmergė) ir Antakalnio g. (krašto kelio Ukmergė–Molėtai ) sankryža; Želvoje – ties Vilniaus g. (rajoninio kelio Giedraičiai–Bekupė–Želva) ir J. Vaišučio g. (rajoninio kelio Želva–Tolučiai–Kiaukliai) sankryža, Pabaiske – ties Vintaros g. 2B, (Švč. Trejybės bažnyčia); Siesikuose – ties Laisvės g. (rajoninio kelio Kačėniškiai–Siesikai–Lokinė–Bagnapolis) ir Barų g. sankryža.

Aplinkos oro kokybė bus tiriama keturis kartus – pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą. Tyrimo vietos nuo minimų sankryžų bus nutolusios bent 25 metrus.

Tikrins vandens kokybę

Svarbiausias paviršinio vandens monitoringo tikslas – periodiškai vykdyti vandens kokybės tyrimus, laiku išsiaiškinti galimus taršos šaltinius ir įspėti apie tai gyventojus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje ūkio, buities ir gamybos nuotekų, išleidžiamų į paviršinius vandenis, kiekis 2015 m. buvo 1 208,1 tūkst. kub. m, o 2019 m. – 1 186,0 tūkst. kub. m. Nuotekų, išvalytų iki normos, kiekis 2015 m. buvo 1 186,2 tūkst. kub. m, 2019 m. – 1 178,1 tūkst. kub. m. Nepakankamai išvalytų nuotekų, išleistų į paviršinius vandenis, kiekis 2015 m. buvo 21,9 tūkst. kub. m, 2019 m. – 7,9 tūkst. kub. m.

Programos rengėjai teigia, kad tikėtina, jog viena aktualiausių Ukmergės rajono savivaldybės paviršinių vandenų kokybės problemų, kaip ir visoje šalyje, yra jų užterštumas biogeninėmis ir organinėmis medžiagomis. „Pagrindiniai vandens taršos biogeninėmis medžiagomis šaltiniai yra pasklidoji tarša iš žemės ūkio teritorijų, ypač azoto ir fosforo trąšų naudojimas, bei ūkio buities ir gamybinės nuotekos, su kuriomis į vandens telkinius patenka teršalai“, – nurodoma dokumente.

Paviršinių vandens telkinių kokybės tyrimus planuojama atlikti keturiose matavimo vietose: Šventojoje – prieš Ukmergės miestą, ties magistraliniu keliu A2 Vilnius–Panevėžys; Šventojoje – ties rajoniniu keliu Lokėnai–Vepriai–Praniukai, Slabados k.; Mūšioje – ties keliu tarp Šiukštiškėlių ir Radžiūnų kaimų; Mūšioje – ties Žiburio g, Pamūšio k.

Paviršinių vandens telkinių vandens kokybės tyrimai upėse nurodytose vietose taip pat bus atliekami keturis kartus per metus.

Vertins triukšmą gyventojam jautriose vietose

Dar viena tyrimo sritis – triukšmo monitoringas. Jo tikslas – gauti sistemingas žinias apie triukšmo lygio kaitą Ukmergės rajono savivaldybėje, įvertinti jų kaitos tendenciją ir teikti siūlymus dėl jų lygio sumažinimo.

Pagrindiniai uždaviniai – įvertinti triukšmo lygį gyventojams jautriose vietose: gyvenamosiose, vaikų ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų teritorijose, poilsio vietose; nustatyti labiausiai problemines vietas.

Šios programos vykdymo metu sukaupti rajono aplinkos triukšmo stebėsenos rezultatai galės būti panaudoti planuojant priimtinas triukšmą mažinančias priemones.

Ekspertai konstatuoja, kad vienas pagrindinių triukšmo šaltinių mūsų savivaldybėje yra transportas. Triukšmo tyrimai leistų detaliau įvertinti garso lygius skirtingu paros metu prie švietimo įstaigų, didžiosiose sankryžose, tyliosiose zonose.

Tyrimo metu bus skaičiuojamas visomis eismo kryptimis pravažiuojančių autotransporto priemonių skaičius, išskiriant pravažiuojančių autotransporto priemonių tipą, t. y. skirstant į lengvuosius automobilius, lengvuosius sunkvežimius ir sunkvežimius.

Triukšmo matavimai bus atliekami tris kartus per metus (pavasario, vasaros ir rudens sezonais), įvairiu paros metu: dienos, vakaro ir nakties laiko periodais (7–19 val., 19–22 val. ir 22–7 val.).

Triukšmo matavimo vietos parinktos 12-oje taškų: šalia sveikatos priežiūros, švietimo įstaigų, didžiosiose sankryžose, tyliosiose zonose: Ukmergėje – ties Jaunimo skg. 12, ties V. Kudirkos skg. 25, ties Ramygalos g. 54, ties Kęstučio aikštės ir Gedimino gatvės sankryža, prie VšĮ Ukmergės ligoninės, Taujėnų, Siesikų, Vep-rių, Želvos, Vidiškių, Šešuolių, Žemaitkiemio miesteliuose.

Jau skyrė lėšų

Dokumento rengėjai numatė ir preliminarius kaštus vykdant Aplinkos monitoringo 2021–2026 metų programą: oro tyrimams metams reikėtų 15 tūkst. eurų, paviršinio vandens – 5 tūkst. eurų, triukšmo – 9 tūkst. eurų.

Iš viso preliminarus lėšų poreikis – 175 800 Eur (be PVM).

Programos įgyvendinimas planuojamas Ukmergės rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis.

Praėjusią savaitę vykusiame posėdyje Tarybos nariai pritarė pateiktam sprendimo projektui Savivaldybės aplinkos monitoringo programos rengimui ir jos įgyvendinimui skirti 8 000 Eur.

AUTORĖS nuotr.