Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai – 30 metų

Lidija VELIČKAITĖ

Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT) buvo įkurta Lietuvos Respublikos (LR) Aukščiausiosios Tarybos 1991 01 17 įstatymu Nr. I-958. Nuo 1998 m. pavadinimas pakeistas į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP). Rugpjūčio 21-ąją Vilniuje paminėtos paskutinės okupacijos aukos, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo gynėjo kario savanorio Artūro Sakalausko 30-osios žūties metinės. Prisimenant karį savanorį, buvo paminėtas ir Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įkūrimo 30-metis.
Švenčiant SKAT (dabar KASP) įkūrimo trisdešimtmetį Vilniuje, Lietuvos kariuomenės Ordinariato pagrindinėje Šv. Ignoto bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Jų metu paminėti žuvusieji už Tėvynės laisvę savanoriai, taip pat ir 1991 m. rugpjūčio 21 d. prie Parlamento žuvęs SKAT Alytaus rinktinės savanoris A Sakalauskas. Joms pasibaigus prie Krašto apsaugos ministerijos esančio paminklo generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui surengta SKAT kūrusių etatinių darbuotojų ir savanorių rikiuotė (apie 250 savanorių). Joje dalyvavo SKAT štabo, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos rinktinės su buvusiais rikiuotės vadais.
Krašto apsaugos viceministrui Žilvinui Tomkui raportavo pirmasis Alytaus rinktinės vadas Arūnas Dudavičius (dabar ats. plk.). Buvo sugiedotas Lietuvos himnas, padėta gėlių prie generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo. Rikiuotę sveikino krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius, pirmasis krašto apsaugos ministras garbės savanoris Audrius Butkevičius.
Vėliau renginio dalyviai pajudėjo link Vilniaus įgulos karininkų ramovės, kur vyko SKAT trisdešimtmečio sukakčiai skirta konferencija. Jos vedėjai – ats. plk. A Dudavičius, dim. gr. Zigfridas Jankauskas ir ats. mjr. Dalius Sinkevičius. Renginys pradėtas tylos minute, kuria pagerbtos 1991 m. sausio 13-osios, gegužės 19-tos, liepos 31-os ir rugpjūčio 21-os dienų aukos, slenkant kadrams su žuvusiųjų ir mirusiųjų nuotraukomis, kurias atrinko ats. mjr. D. Sinkevičius. Konferencijos dalyvius sveikino Sausumos pajėgų vado pavaduotojas plk. Artūras Jasinskas, KASP štabo viršininkas plk. ltn. Mantas Juozaitis, kuriam dar buvo pavesta rinktinių vadams įteikti suvenyrus. Kaip idėja prisiminti pirmąsias savanorių uniformas 30-mečio proga buvo pasiūtos žalsvos kepuraitės, kurias užsidėjo Alytaus, Telšių, Ukmergės rinktinių savanoriai ir pirmieji rinktinių vadai. Tai šios šventės simbolis ir išskirtinumo ženklas, kad asmuo yra SKAT savanoris.
LR Seimo narys, karo istorikas prof. Valdas Rakutis pasidalijo mintimis tema „SKAT: istorinis vertinimas“. Pranešėjas teigė, kad sukilėlius daugiausia žinome iš XIX a., bet jų būta XVIII a. ir anksčiau. Kas 30 m. kiekviena karta užaugina savo sukilėlius. Ir nors skaičiuojame tris savanorių kartas, tačiau nėra tikslaus šitų savanorių skaičiaus. Jie atsiranda tada, kai tauta praranda laisvę ir nepriklausomybę. Kiekviena karta mokosi iš savo senelių, tėvų pasakojimų. Tai įstringa atmintyje, ir kai ateina laikas, tie drakono dantys duoda želmenį, kad užaugtų nauja kariuomenė. Tinkama švietimo sistema per 1918–1940 m. nepriklausomybės laikotarpį išaugino drakono dantis, ir jie neblogai sudygo 1990 metais. Aišku, dar vyko partizaninis karas, 1941 m. sukilimas, kurio jokiu būdu negalima užmiršti. Nors ir metais pavėluota po nepriklausomybės praradimo, bet žmonės tai padarė, ėjo ginti savo Tėvynės. Daugelis jų žuvo, net du tūkstančiai, lygiai tiek, kiek per 1918–1920 nepriklausomybės kovas. Profesorius teigia, jei mes užmiršime 1941 m. sukilimą, mus po 40 m. taip pat užmirš. Lietuva turi savo didvyrius ir privalo juos minėti.
Profesoriaus teigimu, 1990 m., tik paskelbus nepriklausomybę, labai greitai buvo paskelbtas pirmasis šaukimas į savanorius. Visais laikais savanoriai yra pavojingi, nes jų negalima kontroliuoti. Bet be jų taip pat neįmanoma. Kai reikalas prispaudžia, jie pašaukiami. Todėl V. Rakutis mano, jog nereikia stebėtis, kad kažkas nepastebėjo savanorių, jų neįvertino.
Pranešėjo žodžiais tariant, valstybė nėra vien tiktai partija ar vien vyriausybė. Valstybė yra daug daugiau, su visais žmonėmis ir su visais drakonų dantimis. Ir kai ateina sunkūs laikai, visa ši jėga sukyla. Kai pergalė iškovota, vėl visi grįžta į savo vietas. Dar profesorius pastebėjo, kad nereikia svajoti, jog dabar kiti laikai, nesižvalgyti atgal, o žiūrėti tik į priekį – turėsime gerovės valstybę. Jis nuramino – kaip buvo prieš du tūkstančius metų, taip bus ir du tūkstančius po jų.
Ats. plk. A. Dudavičius skaitė pranešimą „SKAT kūrimosi iššūkiai, karinio rengimo organizavimas, valstybinių objektų apsauga, Rusijos ginkluotųjų pajėgų, dislokuotų Lietuvoje, kontrolė ir jų išvedimas“.
„Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis pradeda 19–40 metų vyrų, kurie norėtų tarnauti savanoriais krašto apsaugos sistemoje, registraciją. Jeigu Jūs pasiryžę padėti laisvos Lietuvos Krašto arba Pasienio apsaugai, kviečiame, užpildžius anketą, registruotis artimiausioje Sąjūdžio būstinėje“, – toks skelbimas buvo išplatintas būsimiems savanoriams. Greitu laiku miestuose buvo suformuoti SKAT rinktinių štabai ir kuopos, kovinio rengimo organizavimas, valstybinių objektų apsauga pagal LR Vyriausybės 1991 12 17 nutarimą Nr. 569 (1 200 savanorių saugojo 32 energetikos objektus), Rusijos Federacijos karinių dalinių blokavimas ir kontrolė pagal SKAT vado 1992 05 13 įsakymą Nr. 159 (SKAT kariai pastatė 44 postus prie Rusijos kariuomenės dalinių, dislokuotų Lietuvoje. Postuose budėjo apie 1 000 savanorių. Buvo patikrintas 18 341 karinis automobilis ir 47 810 Rusijos Federacijos kariškių.) Rusijos kariuomenė buvo išvedama keturiais etapais: I etapas 1992 09 08–12 31, II etapas 1993 01 01–03 31, III etapas 1993 04 01–06 30, IV etapas 1993 07 01–08 31.
1991 m. liepos mėnesį Vilniuje, Vingio parke, įvyko Pirmosios SKAT žaidynės, po metų surengtos antrosios, 1993 metų liepą Klaipėdoje, Dainų šventės parke – trečiosios. Žaidynių pagrindinis iniciatorius ir organizatorius – dim. mjr. Antanas Burokas. Į šiuos renginius buvo kviečiama ir visuomenė, kad artimiau susipažintų su savanoriais ir jų veikla. 1991–1992 m. SKAT tarnavo apie 12 tūkstančių savanorių.
SKAT Kauno rinktinės vadas garbės savanoris dim. mjr. Vitalijus Edvardas Straleckas pranešime „SKAT rinktinių kūrimosi laikmetis“, atskleidė Kauno rinktinės kūrimąsi jau 1990 m. lapkričio 23 d., kai juodomis uniformomis apsirengę kariai žygiavo Kauno gatvėmis, o žmonės juos sveikino, dovanojo gėlių. Pirmasis vadas V. E. Straleckas didžiavosi savo rinktinės kariais, kurių kasdien pasipildydavo po 100 ir po trijų mėnesių rinktinę sudarė 2 tūkstančiai žmonių. Kariams kasdien vykdavo treniruotės. Jie atlaikė 1991 m. sausio 13-ąją, neleido įsiveržti į Parlamentą, nuversti Vyriausybę. Ypač savanoriai kovėsi prieš sausio įvykius – sausio 8 ir 9 dienomis – su priešiškomis „Jedinstvos“ jėgomis. Vadas apgailestavo, kad neretai sakoma: visa tauta gynė Lietuvą. Jo manymu, daugelis žmonių stovėjo prie Lenkijos sienos ir laukė, kuo viskas baigsis. Prie Parlamento susirinko apie 10 tūkstančių žmonių, kurie apgynė Lietuvą.
Konferencijoje buvo priimtos dvi rezoliucijos: „Dėl LKKS (Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjunga) medaliui valstybės statuso atstatymo“ ir „Dėl laisvės kovų monumento Lukiškių aikštėje“.
Konferencija užbaigta Juozo Naujalio daina Maironio žodžiais „Lietuva brangi“, kurią atliko Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė), pritariant visiems susirinkusiems.
Rugpjūčio 21-osios programa tęsėsi LR Seimo didžiajame kieme surengta Parlamento gynėjų rikiuote. Turėjusi vykti sausio 12 d., dėl pandemijos perkelta į rugpjūtį.
Vėliau prie netoli Seimo rūmų esančio paminklinio akmens, skirto savanoriui A. Sakalauskui, įvyko jo 30-ųjų žūties metinių pagerbimo ceremonija. A. Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais. Pagarbą Parlamento gynėjui atsiųstame laiške išreiškė LR prezidentas Gitanas Nausėda. Kalbėjo LR ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, LR Seimo pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys. Savanorio motinai Genovaitei Sakalauskienei netekties žaizda niekados neužgis, tačiau, vis su skausmu prisimenanti sūnų ir žinanti, kad kovos be aukų nebūna, ji su nerimu žvelgia į Lietuvos ateitį…