Dalyvavo tradicinėje šventėje „Su Lietuva širdy“

Loreta EŽERSKYTĖ

Rugpjūčio 7-ąją Raseinių rajone, Ariogaloje, į jau tradicine tapusią šventę – sąskrydį „Su Lietuva širdy“ trisdešimt pirmą kartą susirinko buvę Lietuvos tremtiniai, politiniai kaliniai ir Laisvės kovų dalyviai, juos gerbiantys žmonės, kuriems svarbi lietuvių tautos Laisvė ir valstybės Nepriklausomybė.
Renginys prasidėjo eitynėmis iš miesto stadiono į Dubysos slėnį, kuriame ir vyko tremtinių šventė. Kasmetinis sąskrydis tremtiniams, politiniams kaliniams ir Laisvės kovų dalyviams – gera galimybė pabendrauti, pasimatyti su tais, kurie taip pat patyrė sovietinio okupanto rep-resijas, išgirsti valdžios atstovų sveikinimus, kalbas, aptarti svarbius nūdienos klausimus.
Skambant himnams pakėlus visų trijų Baltijos valstybių bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vėliavas, buvo aukojamos šv. Mišios. Jas koncelebravo kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, taip pat jis pasakė prasmingą pamokslą apie skaudžią Lietuvos praeitį ir dabarties aktualijas.
Baigiantis šv. Mišioms bėgikai atnešė nuo amžinosios ugnies Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Kaune, įžiebtą sąskrydžio ugnį. Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos kariai atliko salves, taip pagerbdami žmones, kovojusius už lietuvių tautos Laisvę ir Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, patyrusius kalinimus ir tremtį.
Sąskrydžio dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis savo kalboje pažymėjo, jog Lietuvos istorija įtikinamai parodo – svarbiausios pergalės visų pirma iškovojamos žmonių širdyse.

Svarbus renginio akcentas – šv. Mišios, kurias tradiciškai aukojo buvęs politinis kalinys, kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius.

Lietuvos Respublikos minist-rė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad sąskrydis Ariogaloje visada yra išskirtinės svarbos įvykis, nes čia renkasi žmonės, nešiojantys Lietuvą širdyje, o Tautiškos giesmės žodžiai apie stiprybę, kurios semiamasi iš praeities, šiame renginyje virsta įkvepiančia tikrove.
Į susirinkusiuosius kreipėsi ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis.
Sveikindamas iš visų šalies kampelių suvažiavusius likimo brolius Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas sakė, jog jį apima jausmas, tarsi būtum pabuvojęs giminės susitikime: „Džiaugiesi, galėdamas pamatyti draugus, liūdi, sužinojęs, kad daugelio jau nebėra. Jauniausiems tremtiniams dabar 63 metai, vidutinis tremtinių amžius – apie 80 metų. Žmonės sensta, miršta. Anksčiau Dubysos slėnyje visi norintys net netilpdavo…“
G. Rutkausko duomenimis, Lietuvoje šiuo metu belikę kiek daugiau nei 20 tūkst. tremtinių, o buvo ištremta bemaž 300 tūkstančių. Daugelis jų iš tremties nebegrįžo. Sąskrydžio dalyviai priėmė dvi rezoliucijas: dėl Vyčio paminklo pastatymo Lukiškių aikštėje, Vilniuje, ir dėl 50 procentų pensijų padidinimo buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams.
Susitikimų erdvėje vyko jungtinio tremtinių ir politinių kalinių choro koncertas, kuriame skambėjo tautiškos ir patriotinės dainos, vėliau vyko šokių ir dainų popietė su ansambliu „Lietuva“, garsiu operos solistu, tenoru Mindaugu Zimkumi, žinomais dainininkais Liveta ir Petru Kazlauskais.
Partizanų stovyklos erdvėje visą dieną buvo demonstruojama jų gyvenimo rekonstrukcija, eksponuojamos Lietuvos partizanų uniformos ir ginklai.
Diskusijų palapinėje vyko įvairios teminės diskusijos, buvo skaitomos paskaitos, buvo parodyti dokumentiniai filmai „Laikom frontą! Antanas Lukša“ ir „Agentūrinė byla „Vakarai“ 1947 m. Sigitas Kvietkauskas“, pristatytos knygos „Sibiro madona“, „Covido frontas“, „Juozas Lukša – Daumantas ir jo atminimo įamžinimas“.

Jungtinio tremtinių ir politinių kalinių choro koncerte skambėjo ir Ukmergės choro „Tremtinys“ (vadovė Julė Juodienė) dalyvių balsai.
Slėnyje visą dieną veikė Lietuvos šaulių sąjungos stovykla „Su Lietuva širdy“, patriotinių leidinių knygynėlis.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkė Aldona Kalesnikienė pasakojo, kad į sąskrydį šiemet susirinko mažiau dalyvių, tačiau šventė buvo ne mažiau turininga. Organizatoriai ir jos šeimininkai pasistengė, kad ji paliktų pačius geriausius įspūdžius. Ir jiems tai pavyko, nes visi pastebėjo atnaujintą miestelį, sutvarkytą į Dubysos slėnį vedantį taką.
„Ankstesniais metais į Ariogalą vykdavo penkiasdešimt ukmergiškių. Šiemet jų būrys buvo mažesnis – trisdešimt trys žmonės. Tačiau mūsų rajono delegacija buvo viena iš gausesnių“, – pasidžiaugė pirmininkė. Ji dėkojo Kultūros centrui, kuris kelionei skyrė autobusą.
„Nepaisant lietingo oro, šventė buvo puiki, visi kartu dainavome, šokome. Ypač mus sušildė bendravimo džiaugsmas – juk būtent to per pandemiją mums labiausiai trūko. Į namus išvykome pakylėti, gerai nusiteikę, visą kelią autobuse netilo dainos“, – pasakojo A. Kalesnikienė.