Kaip savivaldybės perskirstė piniginei socialinei paramai teikti skirtas lėšas

Praėjusiais metais piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti, t. y. socialinei pašalpai, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms, kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti, socialinei paramai kitais nenumatytais atvejais iš viso buvo skirta 254,94 mln. eurų. Kaip ir kasmet, savivaldybių biudžetams paskirstyta 223,3 mln. eurų, o siekiant sušvelninti koronaviruso pandemijos padarinius, papildomai atseikėta 31,64 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame analizuojama, kaip šalies savivaldybės 2020 metais perskirstė piniginei socialinei paramai teikti skirtas lėšas.

Pernai socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį gavo 56,04 tūkst. žmonių, t. y. apie 2 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2019 m., socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 13,25 proc., t. y. nuo 64,6 iki 56,04 tūkst. asmenų, 7,48 proc. sumažėjo ir išlaidos socialinei pašalpai mokėti – nuo 63,35 iki 58,61 mln. Eur.

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo 93,7 tūkst. asmenų, t. y. 3,35 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2019 m., gavusių būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas žmonių skaičius sumažėjo 22,2 proc., t. y. nuo 120,5 iki 93,7 tūkst. asmenų, išlaidos sumažėjo 28,7 proc. – nuo 18,45 iki 13,15 mln. Eur.

Kita dalis lėšų atiteko kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimui už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją (6 mln. Eur), piniginei socialinei paramai išimties tvarka (1,5 mln. Eur), socialinei paramai kitais nenumatytais atvejais – 12,28 mln. Eur.

Dėl koronaviruso pandemijos kilusios suirutės darbo rinkoje ir įvestų naujų pagalbos priemonių dirbantiems, pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, 156,3 mln. eurų (69,99 proc. skirtų lėšų) buvo nepanaudota piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti, tačiau šias lėšas savivaldybės perskirstė kitoms socialinės apsaugos sritims finansuoti.

Rajone – 1 696 socialinės paramos gavėjai

„Gimtosios žemės“ kalbinta rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė informavo, kad Ukmergės rajono savivaldybės biudžete socialinėms pašalpoms buvo numatyta 1 mln. 150,00 tūkst. Eur, panaudota 940,049 tūkst. Eur, mūsų rajone buvo 1 696 socialinės paramos gavėjai.

Būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms, kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti numatyta 700,0 tūkst. eurų, panaudota 446 476,5 eurai. Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo 3 364 rajono gyventojai.

Sritys, kurioms savivaldybės perskirstė piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas

Kaip skelbiama ministerijos pranešime, perskirstydamos lėšas šalies savivaldybės daugiausia dėmesio skyrė finansuoti socialines paslaugas, šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, taip pat socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, darbo užmokesčio kėlimui, finansinei paramai, skirtai skurdui ir atskirčiai mažinti, bei kitiems tikslams. Liko neperskirstyta – nenukreipta jokioms socialinės apsaugos sritims – 6,9 mln. eurų. Šias lėšas savivaldybės perkėlė į 2021 m. biudžetą. Jas panaudos 2020 m. pradėtų vykdyti, bet dėl koronaviruso pandemijos laiku neužbaigtų socialinės apsaugos sričių projektų finansavimui.

2020 m. mažiausiai lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai teikti, panaudojo Šiaulių (15,86 proc.), Alytaus (16,34 proc.) miestų, Šilutės (18,07 proc.), Mažeikių (18,41 proc.), Utenos (19,96 proc.), Telšių (21,21 proc.), Širvintų (21,39 proc.), Kupiškio (21,57 proc.), Švenčionių (23,31 proc.), Kretingos (23,54 proc.) rajonų savivaldybės.

Jeigu savivaldybės neišnaudoja visų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai, gali jas perskirstyti įstatyme įtvirtintoms konkrečioms socialinės apsaugos sritims.

Vykdydama stebėseną Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai teikti panaudojimo analizę. Ji remiasi 60 savivaldybių pateiktais duomenimis apie 2020 m. piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas, kurias pagal įstatymą savivaldybės gali perskirstyti tik socialinės apsaugos sritims finansuoti.

Socialinių paslaugų finansavimas, jų infrastruktūros modernizavimas bei plėtra

Šiai sričiai skirta 32,42 proc. (50,67 mln. eurų) visų perskirstytų lėšų. Tai apima paslaugų teikimą socialinių paslaugų, dienos centruose bei globos įstaigose, integralią pagalbą namuose, bendruomeninių paslaugų plėtrą, socialinių paslaugų kokybės gerinimą.

Daugiausia lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Birštono (81,4 proc.), Zarasų r. (77,4 proc.), Kretingos r. (76,8 proc.), Švenčionių r. (72,2 proc.), Pasvalio r. (72,0 proc.), Skuodo r. (71,6 proc.), Neringos (71,2 proc.), Panevėžio r. (69,8 proc.), Ignalinos r. (69,2 proc.), Jonavos r. (64,0 proc.) savivaldybės.

Pasak mūsų rajono savivaldybės administracijos Socialinės pramos skyriaus vedėjos A. Leonavičienės, Ukmergė šiai sričiai skyrė 394,3 tūkst. eurų.

Pranešime vardijami ir gerosios praktikos pavyzdžiai. Druskininkų savivaldybė finansavo naujų savarankiško gyvenimo namų projektavimo darbus. Kaišiadorių r. savivaldybė stato ir įrenginėja nakvynės namus su savarankiško gyvenimo kambariais socialiai pažeidžiamiems žmonėms. Kelmės r. savivaldybė finansavo globos namų pastato rekonstrukciją. Šiaulių r. savivaldybė skyrė lėšų laikino atokvėpio paslaugai šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, bei prižiūrintiems senyvo amžiaus žmones; Panevėžio m. savivaldybė – kompleksinių socialinių paslaugų teikimui; Alytaus r. savivaldybė – daugiatikslių plėtros projektų finansavimui.

Pasak A. Leonavičienės, Ukmergės savivaldybė lėšų skyrė bendruomeninių vaikų globos namų plėtrai, taip pat skirta parama senelių namams apšiltinant pastatą.

Šeimoje ir bendruomenėje teikiama pagalba vaikams, neįgaliesiems, senyviems žmonėms ir jų šeimoms

Šiai sričiai skirta 25,52 proc. (50,67 mln. eurų) visų perskirstytų lėšų. Tai apima pagalbą ir socialinių paslaugų teikimą neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims, budinčių globotojų, socialinių globėjų, šeimynų veiklos finansavimą, lėšas pagalbos organizavimui įtėviams ir vaikus globojančioms šeimoms, bendruomeninių šeimos namų, bendruomeninių vaikų namų veiklai, socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių užimtumo skatinimo priemonių finansavimą, paslaugų teikimą žmonėms namuose, išmokas globėjams, globojantiems be tėvų globos likusius vaikus, vaikų dienos centrų plėtrą, veiklų finansavimą, mokinių nemokamą pavėžėjimą.

Daugiausia lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Šiaulių m. (67,6 proc.), Vilkaviškio r. (67,1 proc.), Marijampolės r. (60,2 proc.), Kauno m. (59,0 proc.), Varėnos r. (56,0 proc.), Šiaulių r. (54,3 proc.), Mažeikių r. (48,7 proc.), Kazlų Rūdos (46,7 proc.), Klaipėdos r. (45,8 proc.), Lazdijų r. (41,9 proc.) savivaldybės.

Lėšų šiai sričiai neskyrė Birštono ir Neringos savivaldybės.

Tarp gerosios praktikas pavyzdžių minima, kad Elektrėnų savivaldybė finansavo palydimosios globos paslaugas jaunuoliams po institucinės globos; Lazdijų r. – vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programas bei asmeninio asistento paslaugas; Molėtų r. suteikė paramą ir pagalbą šeimoms ir vaikams ruošiantis eiti į pirmąją klasę, nepriklausomai nuo šeimos materialinės padėties.

Ukmergės rajono savivaldybė skyrė 307,1 tūkst. Eur piniginę pagalbą globėjams, budinčių globotojų veiklos užtikrinimui, vaikų dienos centrų kofinansavimui.

Socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygų gerinimas, užmokesčio didinimas

Šiai sričiai skirta 13,29 proc. (20,77 mln. eurų) visų perskirstytų lėšų. Tai apima ne tik socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimo didinimą, bet ir darbui reikiamos įrangos įsigijimą, patalpų remontą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Daugiausia lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Klaipėdos m. (56,2 proc.), Palangos (48,2 proc.), Šilalės r. (40,6 proc.), Elektrėnų (33,4 proc.), Vilniaus m. (32,5 proc.), Kauno r. (32,4 proc.), Biržų r. (31 proc.) savivaldybės.

Ukmergės savivaldybė socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti skyrė 138,3 tūkst. eurų.

Lėšų šiai sričiai neskyrė Birštono ir Jurbarko rajonų savivaldybės.

Gerosios praktikos pavyzdžiai – Kupiškio, Marijampolės, Utenos, Molėtų ir Ukmergės rajonų savivaldybės kompensavo transporto išlaidas darbuotojams.

Finansinė parama, skirta skurdo ir socialinės atskirties mažinimui

Šiai sričiai skirta 6,07 proc. (9,49 mln. eurų) visų perskirstytų lėšų. Tai apima nemokamo maitinimo organizavimą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms bei mokiniams, papildomos paramos teikimą, pavyzdžiui, gaisro, ligos atveju, jaunuolių iš nepasiturinčių šeimų studijų rėmimą, finansinę paramą šeimoms gimus kūdikiui (vienkartinė išmoka, kūdikio kraitelis), pagalbos pinigus globėjams, mokesčių už komunalines paslaugas kompensavimą nepasiturintiems gyventojams, asmenims su negalia, senjorams, ikimokyklinio ugdymo išlaidų kompensavimą, mokestį už darželį socialiai remtinų šeimų vaikams ir kt.

Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Tauragės r. (23,8 proc.), Druskininkų (18,2 proc.), Radviliškio r. (17,6 proc.), Rietavo (16,5 proc.), Kazlų Rūdos (14,6 proc.), Rokiškio r. (14, 0 proc.), Utenos r. (13,7 proc.), Jurbarko r. (13,2 proc.), Vilniaus r. (13,1 proc.), Šakių r. (13,1 proc.) savivaldybės.

Lėšų šiai sričiai visai neskyrė Anykščių, Biržų, Ignalinos, Skuodo, Varėnos rajonų ir Neringos savivaldybės.

Birštono, Visagino, Druskininkų, Šilalės, Pakruojo, Kėdainių, Šakių, Tauragės rajonų, Rietavo savivaldybės suteikė paramą gabiems moksleiviams ir studentams iš nepasiturinčių šeimų.

Birštono, Jonavos r., Joniškio r., Kalvarijos, Kauno m., Kėdainių r., Pagėgių, Panevėžio r., Šiaulių r. ir miesto, Tauragės r., Utenos r., Zarasų r. savivaldybės skyrė finansinę paramą šeimoms, gimus kūdikiui (vienkartinę išmoką, kūdikio kraitelį).

Pasak A. Leonavičienės, Ukmergėje jau tapusi tradicija rajone gimusių kūdikių tėveliams įteikti 100 eurų vertės naujagimio kraitelį.

Socialinę riziką patiriančių šeimų ir asmenų reabilitacija bei integracija

Šiai sričiai savivaldybės skyrė 4,69 proc. (7,33 mln. eurų) visų perskirstytų lėšų. Tai apima socialinės priežiūros paslaugų (socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo) teikimą socialinę riziką patiriantiems asmenims, šeimoms, auginančioms vaikus, būtinąsias paslaugas esantiems krizinėje situacijoje, laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimą (krizių centrų veiklos, nakvynės namų veiklos finansavimas), vaikų ir jaunimo socializacijos programas: vasaros poilsio stovyklas socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams, dienos užimtumo paslaugas ir kt.

Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Pagėgių (30,8 proc.), Vilniaus r. (25,1 proc.), Šiaulių m. (22,7 proc.), Rokiškio r. (21,4 proc.), Utenos r. (18,3 proc.), Elektrėnų (11,5 proc.), Klaipėdos r. (11,2 proc.), Plungės r. (11,1 proc.) savivaldybės.

Lėšų šiai sričiai neskyrė 23 savivaldybės.

Bendruomenių ir nevyriausybinių visuomeninių organizacijų (NVO) plėtra, jų vykdomų socialinių programų įgyvendinimas

Šiai sričiai savivaldybės skyrė 4,49 proc. (7,02 mln. eurų) visų perskirstytų lėšų. Už jas įgyvendinti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų socialiniai projektai, finansuoti vaikų dienos centrai, bendruomeninės socialinės paslaugos ir kt.

Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Mažeikių r. (33,8 proc.), Kaišiadorių r. (16,9 proc.), Kazlų Rūdos (13,4 proc.), Prienų r. (12,9 proc.), Tauragės r. (12,1 proc.), Vilniaus r. (10,9 proc.), Pakruojo r. (10,8 proc.) savivaldybės.

Ukmergės savivaldybė 57 tūkst. eurų skyrė NVO socialinių paslaugų teikimo programų įgyvendinimui.

Neįgaliųjų socialinė integracija

Šiai sričiai skirtos lėšos sudarė 3,91 proc. (6,1 mln. eurų) visų perskirstytų lėšų. Tai apima būstų, lauko erdvių, visuomeninės paskirties ir kitų patalpų neįgaliųjų poreikiams pritaikymą, socialinės reabilitacijos paslaugų ir integralios pagalbos teikimą, transporto paslaugų prieinamumą neįgaliesiems (pavėžėjimas, neįgaliesiems skirtų autobusų išlaikymas, specialaus transporto neįgaliųjų pavėžėjimui įsigijimas); neįgaliųjų integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektų finansavimas ir kt.

Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Prienų (23,1 proc.), Kelmės (15,4 proc.), Rokiškio (12,8 proc.), Šilutės (9,7 proc.) rajonų, Rietavo (9,1 proc.), Akmenės r. (8,9 proc.), Raseinių r. (8,6 proc.), Kazlų Rūdos (8,5 proc.) savivaldybės.

Ukmergės rajonas neįgaliųjų socialinei integracijai skyrė 109,5 tūkst. eurų.

Lėšų šiai sričiai neskyrė tik Neringos savivaldybė.

Geroji praktika – Varėnos r. savivaldybė parėmė nevyriausybines organizacijas, teikiančias neįgaliųjų dienos užimtumo, individualios pagalbos neįgaliajam, neįgaliųjų meninių gebėjimų lavinimo ir kitas paslaugas. Visagino savivaldybė pritaikė lengvatas negalią turintiems žmonėms už sveikatą stiprinančias vandens procedūras, neformalų švietimą įstaigose. Druskininkų savivaldybė finansavo neįgaliųjų dienos užimtumą, individualios pagalbos neįgaliesiems teikimą, pagalbą neįgaliųjų šeimos nariams.

Ukmergės savivaldybė parėmė pavėžėjimo dializei paslaugą, neįgaliųjų ir traumas patyrusių asmenų aprūpinimą techninės pagalbos ir slaugos priemonėmis, būsto ir viešosios aplinkos pritaikymą.

Savivaldybės ir socialinio būsto plėtra, rekonstravimas, remontas

Šiai sričiai skirta 2,61 proc. (4,07 mln. eurų) visų perskirstytų lėšų.

Daugiausia tam atseikėjo Joniškio r. (17,72 proc.), Skuodo r. (13,9 proc.,), Biržų r. (10,3 proc.), Palangos m. (9,2 proc.), Ukmergės r. (8,2 proc.) savivaldybės.

Anot A. Leonavičienės, Ukmergės savivaldybė socialinio būsto remontui ir plėtrai skyrė 195 tūkst. eurų.

Lėšų šiai sričiai neskyrė Alytaus m., Birštono ir Druskininkų, Kalvarijos, Marijampolės r., Neringos, Panevėžio m., Panevėžio r., Šiaulių r., Vilniaus m., Visagino savivaldybės.

Šiaulių m. savivaldybė finansavo 62 socialinių būstų įsigijimą, iš kurių 15 būstų bus pritaikyti žmonėms su negalia. Joniškio bei Ukmergės rajonų savivaldybės kompensavo būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies ir socialinio būsto nuomininkų įsiskolinimus.

Užimtumo didinimas

Šiai sričiai skirta 0,93 proc. (1,49 mln. eurų) perskirstytų lėšų. Tai apima užimtumo didinimo programas: ilgalaikių bedarbių integraciją į darbo rinką, jaunimo įdarbinimą ir kt.

Daugiausia lėšų tam skyrė Jurbarko r. (5,9 proc.), Švenčionių r. (5,1 proc.), Ignalinos r. (4,5 proc.), Panevėžio m. (4,3 proc.), Šakių r. (4,3 proc.), Plungės r. (4,1 proc.) savivaldybės.

Ukmergės rajonas Užimtumo programai iš nepanaudotų lėšų skyrė 31,7 tūkst. eurų.

Lėšų šiai sričiai neskyrė 32 savivaldybės.

Smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencija

Savivaldybės finansavo savižudybių, smurtinio elgesio, priklausomybių mažinimo prevencines priemones, teikė psichologinę ir kitokią pagalbą smurtą patyrusiems asmenims bei jų šeimos nariams, rėmė krizių įveikimo priemones. Tam atseikėta 0,55 proc. (0,86 mln. eurų) perskirstytų lėšų.

Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Kalvarijos (13,96 proc.) ir Šilalės (12,07 proc.) rajonų savivaldybės.

Ukmergės r. savivaldybė Priklausomybių nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo mažinimo, smurto artimoje aplinkoje ir savižudybių prevencijos programai skyrė 24,7 tūkst. eurų.

Lėšų šiai sričiai neskyrė 33 savivaldybės.

Paruošė Nijolė STUNDŽIENĖ