90 metų jubiliejaus proga – menininko darbų paroda

Kultūros centre po karantino atlaisvinimo surengta pirmoji paroda, kurioje eksponuojami ukmergiškio Mykolo Striogos darbai. Paroda skirta menininko 90-mečiui.

M.Strioga. Redakcijos archyvo nuotrauka

Pristatomi įvairiais laikotarpiais M. Striogos sukurti darbai. Vyrauja figūrinės, dekoratyvinės menininko skulptūros iš medžio, kuriose dažnai vaizduojami stilizuoti žmonės. Darbai sudėtingi, medinės figūros dažnai išdrožtos be jokio jungimo, nenaudojant klijų. Daugiafigūrės kompozicijos drožiamos iš vientiso medžio masyvo.

Eksponuojami ir realių žmonių portretai, taip pat mediniuose bareljefuose įamžinti tikri įvykiai. Kūriniai, tarp kurių ir ankstyvieji menininko paveikslai, išdėstyti dviejose galerijos salėse.

Meno kritikai, vertindami šio kūrėjo darbus, įžvelgia, kad jo keramikos kūriniai ir medžio skulptūros su metalo fragmentais pasižymi paviršiaus glotnumu, plastiškų formų tikslumu ir išbaigtumu.

Paroda veiks iki balandžio 20 d.

Parodos atidarymo metu menininkas buvo pasveikintas.

M. Strioga gimė 1931 m. kovo 29 d. Ukmergės apskrities Kurklių valsčiaus Medžiočių kaime. Vaikystėje tėvams persikėlus į Klaipėdą, 1934–1940 m. čia augo ir mokėsi. 1940–1942 m. gyveno Jonavoje, o nuo 1942 m. – Ukmergėje. 1950 m. baigė tuometinę 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar Antano Smetonos gimnazija),1956 m. – Vilniaus dailės instituto skulptūros fakultetą.

1956–1958 m. M. Strioga gyveno Arvyduose (Vilniaus r.). Jis buvo laisvas menininkas, sukūrė medinių paminklų ir skulptūrų, keletą kryžių.

Nuo 1958 m. iki šiol menininkas gyvena ir kuria Ukmergėje. 1958–1991 m. jis dirbo Užupio vidurinėje mokykloje piešimo ir braižybos mokytoju, kol išėjo į pensiją.

M. Strioga yra išdrožęs figūrinių kompozicijų, dekoratyvinių skulptūrų, skulptūrinių portretų.

Svarbiausi jo kūriniai: ąžuolinė skulptūra „Vaistininkas“, esanti Kauno medicinos universiteto Farmacijos muziejuje; šalia Švč. Trejybės bažnyčios stovintis paminklas pijorų vienuoliams, 1745 metais įsteigusiems pirmąją viešą mokyklą Ukmergėje; atminimo akmuo archeologo Jono Puzino gimtojoje sodybvietėje Svaronių kaime (Ukmergės r.); bareljefai žymiems žmonėms atminti: pirmajam Ukmergės merui, advokatui ir švietėjui Boleslovui Dirmantui, Lietuvos partizanų „Vyties“ apygardos vadui Juozui Krikštaponiui, daktarui Jonui Basanavičiui.

M. Striogos sukurtų antkapinių paminklų yra Kurklių (Anykščių r.), Deltuvos, Ukmergės kapinėse. Jo darbai saugomi Lietuvos dailės muziejuje, kai kurie kūriniai iškeliavo į Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos privačias kolekcijas.

Savo darbus menininkas nuo 1960 m. eksponuoja grupinėse parodose, nuo 1996 m. rengia skulptūros parodas ir kartu su broliu Leonu surengė keletą personalinių parodų Aukštaitijos miestuose: Ukmergėje (2001, 2021 m.), Molėtuose (2001, 2004 m.), Kėdainiuose (2001 m.).

Paruošė Genovaitė KAZIELIENĖ

Arvydo PĖŠINOS nuotraukos

Mus remia: