Ragina ukmergiškius suklusti: prisidegta cigaretė pandemijos streso nesumažina

Auksė KANIŪTĖ

Koronaviruso pandemijos sukeltas nerimas, stresas, nuobodulys bei įprastos rutinos pokyčiai tapo priežastimis daliai ukmergiškių vis dažniau griebtis cigaretės. Tokios neraminančios tendencijos pastebimos ir visoje Lietuvoje bei netgi pasaulyje. Reaguojant į situaciją, sveikatos specialistams tenka griauti mitą, jog rūkymas sumažina stresą ar pagerina nuotaiką – anot jų, šis poveikis yra priešingas. Todėl ekspertai žmones, jaučiančius neigiamą pandemijos įtaką jų emocinei sveikatai, ragina imtis ne cigaretės, o pokyčių, kurie gyvenimui suteiks naudos ir užtikrins geresnę kasdienę savijautą.

 

Kasmet dėl rūkymo miršta 6 tūkst. lietuvių

Lietuvoje įvestas karantinas vis dažniau griebtis cigaretės paskatino ne vieną Ukmergės gyventoją, tačiau daugiau rūkyti pradėjo ir likusieji tautiečiai. Net ir didieji šalies prekybininkai skelbia, jog karantino laikotarpiu tabako gaminių pardavimai išaugo. Tuo metu psichologai antrina, kad su kiekvienu cigarečių dūmu didėja ir rūkančiųjų nepasitenkinimas gyvenimu bei menkos savivertės jausmas. Todėl rūkymas nėra išeitis iš esamos situacijos – neigiamas jo poveikis bei žala žmogaus psichinei sveikatai yra įrodyta ir akivaizdi.

Tai tik patvirtina Lietuvos sveikatos ekspertai. Anot jų, pandemijos ir neigiamo cigarečių poveikio organizmui ryšys yra glaudžiai susijęs. Pavyzdžiui, Lietuvos Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) specialistų teigimu, padidėjęs kraujospūdis ir širdies ligos didina riziką sunkiau prasirgti koronavirusu.

Negana to, kasmet nuo rūkymo sukeltų širdies ligų miršta 1,9 mln. planetos gyventojų. Tuo metu Nacionalinis vėžio institutas skelbia, jog įprastų cigarečių rūkymas nužudo daugiau nei pusę ilgą laiką jas rūkusiųjų. Savo ruožtu Pasaulio sveikatos organizacija praneša, jog tabako vartojimas kasmet pasaulyje nulemia virš apie 8 mln. mirčių, o tuo tarpu Lietuvoje nuo rūkymo sukeltų ligų kiekvienais metais miršta apie 6 tūkst. šalies gyventojų.

Išeitis – susikurti rutiną

Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad cigaretė dega itin aukštoje temperatūroje, todėl stipriai padidėja ligų tikimybė rūkančiajam, kadangi taip degant išskiria daugiau nei 6 tūkst. cheminių medžiagų, kurios yra kenksmingos arba potencialiai kenksmingos. Dalis jų yra kancerogenai ir pastarųjų suskaičiuojama apie 100, o daroma žala sveikatai – milžiniška. Mokslininkai tikina – šios cheminės medžiagos yra nuodingos, pažeidžia ląsteles, lemia jų nevaldomą augimą ir tokiu būdu sukelia vėžį.

Cigaretės degimas itin aukštoje temperatūroje taip pat išskiria degimo produktus. Vieni jų – dervos, liekančios cigaretei sudegus. Kartu tuo metu išsiskiria ir didelis kiekis organizmui žalingo anglies dvideginio. Be to, negalima pamiršti ir cigaretėse esančio nikotino. Jis sukelia priklausomybę ir apsunkina tikimybę mesti rūkyti, bet visgi nėra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis.

Todėl sveikatos priežiūros specialistai ragina per karantino laikotarpį ieškoti sveikesnių alternatyvų ir imtis pokyčių gyvenime, kurie apsaugotų sveikatą. Šiuo atveju daugiau energijos suteikia bei emocinę sveikatą gali pagerinti sportas, sveika mityba bei laikas gamtoje. Tačiau, pirmiausia, specialistai pataria kurti asmeninę rutiną. Nesvarbu, ar tai būtų reguliarūs skambučiai artimiesiems, vakarienės gaminimas pagal naują receptą ar iki šiol neatrastų maršrutų paieška Ukmergės apylinkėse pasivaikščiojimams su mylimuoju.

Rutina ir ritualai ne tik sukuria saugumo jausmą, bet ir nuramina smegenis, kurios įsitempusios ypač godžiai naudoja energiją. Štai kodėl patirdamos nerimą bei stresą, smegenys taip pat verčia daugiau valgyti, taip per karantiną išaugindamos svorį, skatindamos dažniau griebtis cigaretės. O šiuo atveju aktyvus laisvalaikis gamtoje bei grynas oras pastarąją riziką padeda ženkliai sumažinti.