Informacinės technologijos vaikams: ne tik galimybės, bet ir pavojai

Dažno mūsų gyvenime informacinės technologijos (IT) tapo kasdieniu palydovu. Dar daugiau – tai tapo mūsų darbo įrankiu, prieiga prie informacijos, fizines parduotuves pakeitėme elektroninėmis, tai vieta bendrauti, žaisti, kurti, piešti, groti, mokytis, susipažinti, tiesiog leisti laiką ir…. netgi vykdyti nusikaltimus. Paprastai sakant, realus gyvenimas persikėlė į elektroninę erdvę. Taip gyvename mes, taip gyvena ir mūsų vaikai. IT naudojimą pastiprino pandemijos situacija. Mes dirbame, o vaikai IT pagalba mokosi. Todėl drąsiai galime teigti, kad daugelio žmonių, taip pat ir mūsų vaikų gyvenime, paskutiniu metu technologijų daug, ir kartais jų netgi per daug. Būna tokių situacijų, kai vaikai, baigę mokytis nuotoliniu būdu, jaučiasi nusipelnę likti el. erdvėje su jiems patinkančiais žaidimais ar programėlėmis. Neprotinga neigti technologijų naudą, vertę ir galimybes. Tai žmonijos pasiekimai. Tačiau mes turime suprasti ir žinoti, kaip padėti savo vaikams susidėlioti savo dieną, kad IT nepadarytų žalos, jog technologijų vartojimas netaptų patologiniu vartojimu.

Lietuvos psichologų sąjungos Vaiko psichologinės gerovės komiteto, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė dr. Roma Jusienė dėl ekranų naudojimo parengė rekomendacijas, paremtas kitų šalių ir Lietuvoje atliktais moksliniais tyrimais (https://www.fsf.vu.lt/naujienos/fakulteto-ivykiai/2971-ekranu-laikas-vaikams-specialistu-rekomendacijos):

1. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus elektroninės medijos (ekranai) nerekomenduojami, išskyrus elektroninių medijų naudojimą vaizdo pokalbiams (ryšio palaikymui) su artimaisiais ar giminaičiais.
2. 2–5 metų amžiaus vaikams laikas prie ekranų turėtų būti ribojamas: ne daugiau kaip 1 valanda per dieną (iš viso, bet kokio naudojimosi ekranais).
3. Priešmokyklinio amžiaus vaikams – ne daugiau kaip 2 valandos per dieną.
4. Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams svarbiausia yra ne laikas prie ekranų (vienareikšmiai nenustatyta, kad vien ekranų naudojimo trukmė sietųsi su neigiamomis pasekmėmis, nors yra įrodymų, kad didesnė nei 4 valandų per dieną trukmė didina psichikos ir ypač fizinės sveikatos sutrikimų riziką), o tai, ar dėl ekranų laiko nenukenčia vaikų bei paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir mokymasis. Be to, ar naudojimasis ekranais nepakeičia kitų veiklų: gyvo bendravimo su artimaisiais ir draugais, kūrybinių bei sportinių užsiėmimų ir pan.
5. Labai svarbu, ką būtent vaikai ir paaugliai veikia naudodamiesi elektroninėmis medijomis. Labiausiai įtraukiančios, taigi priklausomybės riziką didinančios yra veiklos prisijungus internete (online). Riziką, jog vaikai ir paaugliai pernelyg įsitrauks į elekt-roninių medijų siūlomas veiklas, didina ir jų pačių temperamentas (savireguliacijos ar savikontrolės sunkumai, nerimastingumas, emocingumas bei elgesio problemos), taip pat šiltų bei palaikančių santykių su tėvais, kitais artimaisiais, trūkumas.

Bet kokio amžiaus vaikams (beje, ir suaugusiems) svarbu:

1. Valgymo metu nesinaudoti jokiais ekranais.
2. Valandą prieš miegą nesinaudoti jokiais ekranais.
3. Miegamajame ar poilsio zonoje nelaikyti jokių ekranų.
4. Mažiausiai valandą per dieną skirti aktyviai fizinei veiklai.
5. Kasdien skirti bent pusvalandį pokalbiams su šeimos nariais, draugais.

Neretai vaikai, tėvų leidimu ar slaptai nuo jų, vakarais, jau gulėdami lovoje, naršo medijose. Mums, suaugusiems, atrodo tai visai suprantama: vaikas jau lovoje, regis, ramiai guli. Tačiau ne visuomet taip yra. Specialistai, tyrinėjantys miego sutrikimus, teigia, kad bet kokia šviesa, šviesos spalvos (šiuo atveju medijų ekranas), garsai, skaitomo teksto turinys ir kt. – visa tai mūsų kokybiško miego dirgikliai. Dar nepaminėjome vakare žaidžiamų žaidimų poveikio psichinei sveikatai. Ar lengvai vaikas „išeis“ iš žaidimų pasaulio, jei patyrė nesėkmę? Tikriausiai bus supykęs ir norės „atsilošti“. Ar lengvai vaikas baigs žaidimus, jei tą vakarą jį lydės sėkmė? Malonios veiklos nutraukimas – aukštas socialinis įgūdis. Nenorės vaikas nutraukti to, kas jam malonu. Sėkmė ar nesėkmė žaidime sukelia stiprias emocijas, todėl iš jų greitai „persijungti“ į miego režimą vaikui gali nepavykti. Tai irgi dirgikliai. Todėl tie patys specialistai, tyrinėjantys mūsų miegą, nerekomenduoja 1 val. iki miego naudotis medijomis.

Pandemijos ir karantino metu vaikai IT naudojasi daugiau nei įprastai. Taigi, labai svarbu, jog tėvai padėtų vaikams susidėlioti savo dieną taip, jog jie išlaikytų adekvatų santykį tarp IT naudojimo ir kitų psichinei bei fizinei vaiko raidai svarbių veiklų: aktyvių veiklų ir poilsio laiko (pvz. sporto, piešimo, žaidimo, knygos skaitymo, pasivaikščiojimo gryname ore ir pan.), individualaus laiko su tėvais (tai glaudžiai susiję su aukštesne vaiko saviverte, pasitikėjimu savimi, gebėjimu nurimti ir geresniais santykiais tarp tėvų ir vaikų) ir atsipalaidavimo ritualai (vonia, pasivaikščiojimai, mėgstamos muzikos klausymas ir pan.), miegas bei kokybiška mityba.

Tikriausiai daugelis čia aptartų dalykų buvo žinomi ir girdėti, bet netapę gyvenimo realybe. Tad norisi paklausti, kas iš to mūsų žinojimo, jei mes nesuprantame ir netaikome savo gyvenime. Jei namuose nuolat kyla konfliktų ar problemų dėl technologijų naudojimo, pabandykite pasirinkti bent vieną rekomendaciją ir ją įdiegti savo šeimoje. Tai gali reikšmingai pakeisti Jūsų santykius šeimoje.

Straipsnį parengė VšĮ „Lyderių karta“ bendradarbiaudama su VšĮ „Asmenybės brandos centras“ psichologais.

Dėl NEMOKAMOS konsultacijos galite kreiptis į VšĮ „Lyderių karta“ el. paštu info@lyderiukarta.lt arba tel. +370 699 06 652.

Projektas „Kompleksinių paslaugų šeimai plėtra Ukmergės rajone“ finansuojamas Europos socialinio fondo agentūros