Monsinjoro A. Svarinsko sumanymu, memorialas pradėtas statyti 2009 m.

„Pilietiškumas - valstybės ir asmeninės gerovės garantas“, Kultūra, Naujausi

Įgyvendinta kraštiečio idėja – Kryžkalnyje įamžintas partizanų atminimas

Elena LIUTKUTĖ

 

Rugsėjo 20-osios popietę Raseinių rajone, Kryžkalnyje, iškilmingai atidarytas Lietuvos partizanų memorialas, kuriuo įamžintas 20 000 Lietuvos partizanų, atidavusių gyvybes už Tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje su sovietų okupantais, atminimas.

Idėja Lietuvos centre, Kryžkalnyje, įamžinti Lietuvos partizanus prieš dešimtmetį kilo monsinjorui Alfonsui Svarinskui. Būtent jo sumanymu 2009 m. pradėtas statyti memorialas Kęstučio apygardos partizanams pagerbti ir atminti, kurio pagrindinis akcentas – 15 metrų aukščio koplyčia-varpinė su vitražais ir nerūdijančio plieno kryžiumi, simbolizuojantys amžiną veržimąsi, tikėjimą, bet kartu ir rimtį, pagarbą žuvusiems už Lietuvos laisvę. Koplyčios viduje pakabinti keli varpai, kuriais memorialo lankytojai gali skambinti. Šalia koplyčios įrengtos devynios betoninės nuožulnios plokštumos su Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis.

Lietuvos partizanų memorialo statybos darbai buvo vykdomi keliais etapais. Pirmame etape (2019–2020 m.) pastatytas obeliskas-kalavijas, atminimo siena su žuvusių partizanų pavardėmis, įrengta pagerbimo aikštė su Nežinomo Partizano kapu. Antrame etape siūloma pastatyti ir įrengti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų. Taip pat numatyta sudaryti išsamų elektroninį istorinių archyvinių duomenų apie žuvusius, mirusius tremtyje bei kalinimo vietose Lietuvos partizanus žinyną, kuriuo remiantis parengtas memoriale įamžinamų Lietuvos partizanų sąrašas.

Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis. Dabar memorialą sudaro lietuviško kalavijo formos apie 25 m aukščio obeliskas; apie 30 m ilgio atminimo siena su Vyčio kryžiaus formos plieno stelomis, kuriose išpjauta apie 11 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių; Nežinomo Partizano kapas; pagerbimo aikštė, kurioje gali susirinkti iki 1 000 žmonių; taip pat ir 2018 m. lapkričio 25 d. atverta visuomenei memorialo dalis, skirta Kęstučio apygardos partizanams pagerbti, kurią sudaro koplyčia-varpinė ir šalia koplyčios įrengtos devynios betoninės nuožulnios plokštumos su Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis. Prie laiptų, vedančių į memorialą, ateityje dar numatoma pastatyti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų.

Memorialo Kryžkalnyje atidarymo iškilmėse dalyvavo Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, krašto apsaugos, kultūros ministrai, savivaldos atstovai bei kiti nusipelnę asmenys.

Atidarymo iškilmėse šv. Mišias aukojo ir Lietuvos partizanų memorialą pašventino kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

„Susirinkome prie į žemę įsmeigto kalavijo, kad pagerbtume praeities didvyrius. Šiandien prisimename tuos, kurie negailėdami savęs kovojo už Lietuvos laisvę, ir tuos, kurie šioje kovoje pražuvo – pašauti girių tankmėje, susprogdinti žeminėse, paniekinti miestelių aikštėse. Tai, kas anuomet atrodė kaip pralaimėjimas, mūsų akyse prilygsta pergalei – žmogaus dvasios triumfui didžios neteisybės akivaizdoje. Ir po daugelio metų partizanų kovų istorijoje tebeaidi balsas Tautos, kuri nebuvo nutildyta ir nebuvo nugalėta“, – memorialo atidarymo ceremonijos metu kalbėjo šalies vadovas.

Prezidentas palinkėjo, kad šis kalavijas ir žuvusiųjų atminimo siena amžiams bylotų apie neišmatuojamą laisvės kainą ir primintų mūsų pareigą stiprinti valstybę, dėl kurios sudėta šitiek aukų.

Mus remia:

 

Palikite komentarą apie straipsnį

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas