„Aš pasiilgau tavo tėviškų delnų švelnumo“

Stasė ČIRBIENĖ

Šventupės poezijos mėgėjų klubo „Į kitą krantą“ narė

Eisiu, kur pražydo duona,

Prie krūtinės varpų glėbį glausiu,

Vosilkėlėm žydi tėvo akys,

Duona kvepia Tėvo rankom…

Artėjant Tėvo dienai,  jaukią penktadienio popietę prie Šventupės dvaro rinkosi poezijos ir dainų mylėtojai.

Jei Mama – gyvybės ir meilės šaltinėlis, tai Tėvas – namų ir pastovumo simbolis. Tėvas – tai tėviškė, tėvynė…

Daiva ir Kazimieras Šermukšniai renginį pradėjo daina „Tėvui“. Šių eilučių autorės, Elenos Matuškevičienės, Janės Giedraitienės, Genės Vaitkūnienės, Genoefos Povilavičienės, Reginos Mulevičienės skaitomos eilės buvo skirtos Tėvo širdies gerumui, Tėvelio stiprių rankų švelnumui, Tetuko rūpesčiui ir globai. Kiekviena posmais į savo Tėvą kreipėsi taip, kaip kažkada jį vadindavo – jaukiai, šiltai, paprastai… Ne vienas eilėraštis sugraudino – visų susirinkusių  Tėveliai jau Amžinybėje…

O kad renginys nebūtų toks liūdnas, prisiminėme, kad artėja vasara. Šventės dalyvės ir žiūrovės prisijungė prie per Lietuvą nuvilnijusios akcijos „Sijonuota vasara“ ir į renginį atėjo pasipuošusios margaspalvėmis suknelėmis, skrybėlaitėmis. Pro liūdesio šydą suskambo vilties melodija – bendros visų susirinkusiųjų dainos atbėgančiai vasarai, gimtinei, meilei…

Baigiasi nemalonus periodas, ir tikimės, kad dar ne kartą skambės dainos, aidės posmai, žydės vasara.

G. VAITKŪNIENĖS nuotr.