Susitikimai su Laisvės gynėjais

Tamara REINGARDTIENĖ

Vieno iš pokario Laisvės kovų gynėjo, partizano Juozo Jakavonio-Tigro ir jo dukros kvietimu Ukmergės kultūros centro Liaušių skyriaus folkloro ansamblis „Ievužė“, vadovaujamas Aldonos Četkauskaitės, apsilankė Varėnos rajono Kasčiūnų kaime, vienkiemyje ant įstabaus grožio Merkio kranto, skendinčio Dzūkijos pušynuose.

Nepaprastai įdomu buvo susitikti su knygos „Šalia mirties“ autoriumi. Leidinyje jis pasakoja apie savo tėviškę, senelius ir tėvus lenkų okupacijos metais bei pokario Lietuvoje, taip pat apie partizanų vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietę-bunkerį, kitus partizanus, jų likimus.

Iš labai kuklaus, dar judraus ir puikios atminties senolio lūpų išgirdome apie paties partizano nueitą ilgą gyvenimo ir kovų už Tėvynės laisvę kelią. Juozas kaip partizanas prisiekė 1944 m. liepos 16 d. Tuojau gavo šautuvą ir paslėpė jį tėvų sodybos kluone. Tais pačiais metais, Kūčių naktį, sovietiniai baudėjai sudegino Klepočių kaimą, kur gyveno ir J. Jakavonio giminės.

1945-ųjų pavasarį kartu su grupe apylinkių partizanų Juozas dar kartą buvo prisaikdintas A. Ramanausko-Vanago. Birželį partizanai J. Jakavonio tėvų sodyboje, už tvarto, iškasė bunkerį, kuris tapo Pietų Lietuvos partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago būstine. Čia buvo įrengta spaustuvėlė, ruošiami ir spausdinami štabo dokumentai, leidžiamas partizanų pogrindinis laikraštis „Laisvės varpas“. Taip pat čia 1945 m. vadai suplanavo Merkinės puolimą, kuris įvyko gruodžio 15 d., ir buvo išvyti enkavedistai bei vietiniai stribai.

1946–1959 m. J. Jakavonis-Tigras praleido Kolymos lageriuose. Jį KGB persekiojo iki pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.

Partizanas dalyvavo Sąjūdžio veikloje, jo namus nuolat lankė ir lanko buvę laisvės kovotojai, svečiai iš užsienio, moksleiviai. J. Jakavonio iniciatyva buvo atkasti užgriuvę partizanų bunkeriai, pastatyti atminimo kryžiai. Už partizaninę veiklą jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu bei Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, jam įteikta Tautos fondo (Niujorkas, JAV) padėka už gyvosios istorijos paliudijimus, skirta Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos padėka už nuopelnus Lietuvai.

Kasčiūnų kaime apsilankiusios ansamblio „Ievužė“ moterys sodybos šeimininkui ir ištikimai jo gyvenimo draugei, žmonai dainavo partizanų ir tremtinių dainas, šių eilučių autorė skaitė savo eiles. Mūsų pažinties atminimui partizanas ir „Ievužės“ vadovė pasodino J. Jakavonio sodyboje, ant Merkio kranto, klevelį. Atsidėkodamas už prasmingą popietę šeimininkas A. Četkauskaitei dovanojo savo knygą „Šalia mirties“.

Ansamblis „Ievužė“ apsilankė ir Kavarske (Anykščių r.), čia organizavo renginį. Jame dalyvavo vietos bendruomenė, tremtiniai. Į susitikimą atėjo ir Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanas Jonas Kadžionis-Bėda. Jis partizanavo nuo 1948-ųjų gegužės. Slapstydamasis miško bunkeriuose Kavarsko–Dabužių–Traupio apylinkėse, J. Kadžionis-Bėda čia išsilaikė iki 1953 metų ir buvo tarp trijų paskutinių Anykščių rajono partizanų. 25 metus jis išbuvo Irkutsko srities, Mordovijos, Uralo lageriuose. Leidimą gyventi Lietuvoje gavo tik atgimimo metais.

1998 m. J. Kadžionis pripažintas kariu savanoriu, jam suteiktas leitenanto karinis laipsnis. Dabar jis yra atkurtosios Algimanto apygardos partizanų vadas, dimisijos kapitonas. Žvalus, puikios atminties Laisvės kovų gynėjas paskaitė savo eilėraščių, kartu padainavome partizanų, tremtinių dainų.

Kęstučio ZABIELOS nuotraukos