Galimybes vertino optimistiškiau

Auksė KANIŪTĖ

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2018 m. liepos mėn. buvo minus 3 ir, palyginti su birželio mėn., padidėjo 2 procentiniais punktais ir grįžo į gegužės mėnesio lygį, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Tikėjosi sutaupyti

Palyginti su birželio mėn., gyventojai optimistiškiau vertino galimybes nors kiek sutaupyti, bedarbių skaičiaus kitimo ir šalies ekonominės padėties perspektyvas.

Liepos mėn., palyginti su birželio mėn., gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą per ateinančius 12 mėn., dalis padidėjo nuo 28 iki 31 proc. 19 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (birželio mėn. – 20 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 40 proc. gyventojų (birželio mėn. – 37 proc.). Kaip ir praėjusį mėnesį, 22 proc. gyventojų teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti.

Gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėn., taip pat pagerėjo – gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. mažės, dalis padidėjo nuo 24 iki 27 proc.

Nuomonės mieste ir kaime skyrėsi

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime liepos mėn. skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 2, kaime – minus 4. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2, o kaime – 3 procentiniais punktais.

Palyginti su birželio mėn., kaimo gyventojai optimistiškiau vertino galimybę sutaupyti, namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas: gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti, dalis padidėjo nuo 32 iki 36 proc., prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą – nuo 25 iki 29 proc., o manančių, kad namų ūkio finansinė padėtis blogės, dalis sumažėjo nuo 17 iki 11 proc.

Miesto gyventojai šiek tiek geriau vertino šalies ekonominės padėties, galimybės nors kiek sutaupyti ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas.

Per metus pasitikėjimas didėjo

Per metus (2018 m. liepos mėn., palyginti su 2017 m. liepos mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 9 procentiniais punktais. Tai lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. gerės, dalis padidėjo nuo 20 iki 31 proc., besitikinčių nors kiek sutaupyti – nuo 34 iki 40 proc. Taip pat pagerėjo savo namų ūkio finansinės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvų vertinimas: gyventojų, manančių, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn. gerės, padaugėjo nuo 17 iki 21 proc., prognozuojančių bedarbių skaičiaus mažėjimą, – nuo 19 iki 27 proc.

Nevienodai vertino namų ūkio finansinę būklę

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., palyginti su nuomone, išsakyta prieš mėnesį, pagerėjo – nors gyventojų, manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, dalis nepasikeitė (tokių buvo 21 proc.), bet nuo 31 iki 27 proc. sumažėjo gyventojų, teigiančių, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. pablogėjo, dalis.

Šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai taip pat vertino geriau nei birželio mėn.: 30 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 31 proc. – kad pablogėjo (birželio mėn. – atitinkamai 27 ir 32 proc.).

Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, liepos mėn. 41 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 9 proc. – teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (birželio mėn. – atitinkamai 39 ir 8 proc.).

Liepos mėn. 31 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 16 proc. – mažiau (birželio mėn. – atitinkamai 24 ir 17 proc.).