Maudykloje ties miesto stadionu užfiksuotas padidėjęs vandens užterštumas.

Aktualijos, Naujausi

Šventosios upėje maudytis nerekomenduojama

Rugpjūčio 18-ąją vykdyta vandens kokybės stebėsena labiausiai gyventojų pamėgtose maudymosi vietose. Vandens mėginiai buvo imami iš Šventosios upės ties miesto stadionu, Veprių ir Kurėnų ežerų bei Mūšios tvenkinio. Kaip informavo Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Vaida Puodžiūnienė, tyrimo metu nustatyta, kad Šventosios upės vandenyje rastų žarninių lazdelių kiekis net tris kartus viršijo nustatytas normas.

„Vandens mėginys buvo imamas tik prie miesto stadiono, todėl sunku būtų spręsti apie visos upės vandens kokybę. Mes tik šioje vietoje nerekomenduojame maudytis“, – įspėjo V. Puodžiūnienė. Ji taip pat pridūrė, jog vandens užterštumas galėjo padidėti dėl stipraus lietaus, audros. Neva taip yra buvę ir užpraeitais metais.

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus vyriausioji specialistė Vitalija Motiejūnienė apie tokius tyrimo rezultatus išgirdo iš „Gimtosios žemės“. Ji svarstė, kas galėjo įtakoti upės vandens užterštumą. Mat žarninių lazdelių padidėjimą gali sukelti fekalinė tarša. „Ties miesto stadionu jokių taršos židinių lyg ir nėra“, – teigė visuomenės sveikatos specialistė. [caption id="attachment_6488" align="alignleft" width="1024"]Lankytis miesto paplūdimyje specialistai nepataria. Lankytis miesto paplūdimyje specialistai nepataria.[/caption]

Ji taip pat paaiškino, kad žarninė lazdelė (Escherichia coli) randama žmonių ir gyvūnų žarnyne ir yra normalios mikrofloros dalis. Dauguma E. coli nesukelia sveikatos sutrikimų, tačiau kai jų prisikaupia per daug, gali pasireikšti viduriavimas, odos alerginės reakcijos.

„Didelio pavojaus, aišku, nėra, svarbu, kad žmogus besimaudydamas to vandens per daug nenurytų, – aiškino V. Motiejūnienė. – Didesnę riziką užsikrėsti išsimaudžius užterštame vandenyje ar gurkštelėjus tokio vandens maudynių metu turi vaikai, nes jų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, taip pat senjorai ir silpną imuninę sistemą turintys asmenys: sergantys cukriniu diabetu, onkologinėmis ir kitomis lėtinėmis ligomis.“

Visą vasarą, du kartus per mėnesį, vandens kokybės stebėseną pasirinktuose rajono vandens telkiniuose vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kurios paslaugas pirko Visuomenės sveikatos biuras.

Kituose tikrintuose rajono telkiniuose – Veprių ir Kurėnų ežeruose bei Mūšios tvenkinyje – vandens kokybė atitinka keliamus reikalavimus ir nekelia grėsmės žmonių sveikatai.

Nuo rugsėjo vandens mėginiai jau nebus tiriami.

Dainiaus VYTO nuotraukos

Palikite komentarą apie straipsnį

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas