Lietuvos valstybės šimtmečiui – 100 ąžuolų

Siesarties kraštovaizdžio draustinyje, šalia valstybės saugomo Felinkos ąžuolo, iškilmingai atidengtas stogastulpis. Menininkų Rimanto ir Stanislovo Zinkevičių iš ąžuolo masyvo sukurtas paminklas žymi vietą, kur pavasarį ukmergiškių Algirdo ir Audronės Augūnų valdoje buvo pasodintas ąžuolynas, skirtas artėjančiam Lietuvos valstybingumo 100-mečiui paminėti.

Po to iškilmių dalyviai persikėlė į Lyduokių bendruomenės namus, kur vyko diskusija „Vietos bendruomenių dalyvavimas saugomų teritorijų valdyme“.

Renginyje dalyvavo rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas, ukmergiškiai parlamentarai – Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Grybauskas ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Arūnas Dudėnas, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis, LMSA valdybos nariai Kazimieras Šiaulys ir Rimantas Klimas, LMSA Ukmergės skyriaus pirmininkas Antanas Hofmanas, Želvos girininkas ir visuomeninės organizacijos „Želvos bendruomenės iniciatyva“ pirmininkas Gintautas Povylius, Lyduokių bendruomenės pirmininkė Auksė Pusvaškienė, Ukmergės miškų urėdijos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros atstovai, miškų savininkai, kiti svečiai.

LMSA Ukmergės skyriaus pirmininkas Antanas Hofmanas sakė, kad ukmergiškiai miško savininkai aktyviai įsijungė į biržiečių iniciatyva surengtą akciją „Pasodinkime po 100 ąžuolų 100-ui Lietuvos valstybingumo metų“ ir minint Tarptautinę žemės dieną surengė ąžuoliukų sodinimo talką. Jos metu LMSA Ukmergės skyriaus nariai, rajono savivaldybės administracijos, Lyduokių seniūnijos ir bendruomenės atstovai, miškininkai, politikai Siesarties kraštovaizdžio draustinyje sodino 4–5 metų ąžuoliukus, išaugintus Kėdainių miškų urėdijos medelyne. Įdomu tai, kad gilės sodinukams surinktos iš Ukmergės krašte augančių valstybės saugomų gamtos paveldo objektų – Felinkos, Lentvorų, Viškonių ąžuolų.

Be to, pirmininkas pasidžiaugė, kad prie šimtmečius skaičiuojančio gamtos paminklo kuriamam ąžuolynui Augūnai paaukojo nuosavos žemės.

Pasak A. Augūno, jo šeimai priklauso 12 hektarų miško sklypas. Ąžuolynui skirta dalis, kurią Augūnai įsigijo gimus anūkui Danieliui.

„Idėja pasodinti Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirtą ąžuolyną turi išliekamąją prasmę. Balandį suorganizavę talką pasodinome šimtą ąžuoliukų. Manau, kad ateityje kuriamo ąžuolyno plotas didės – medžiai bus sodinami ir kitomis progomis. Taip pat prasminga, jog ąžuoliukai oš šalia Felinkos ąžuolo – botaninio gamtos paveldo objekto. Jis 1988 m. buvo paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu, vėliau įtrauktas į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą“, – pasakojo A. Augūnas ir pastebėjo, jog miškotyros specialistai šiek tiek pakoregavo iki šiol skelbtas žinias apie Felinkos ąžuolą. Neabejojama, jog šiam gamtos milžinui – ne mažiau nei 500 metų, jo aukštis siekia ne 16, o beveik 25 metrus.

Įkurtame ąžuolyne pastatytą menišką stogastulpį pašventino Ukmergės švč. Trejybės ir Lyduokių šv. arkangelo Mykolo parapijų klebonas kunigas Šarūnas Pet-rauskas. Renginio dalyviai prigijusius ąžuoliukus papuošė tautinėmis trispalvėmis juostelėmis ir išreiškė viltį, jog besistiebiančius medelius pavyks apsaugoti nuo visų jų tykančių pavojų, ir jie augs taip pat sėkmingai, kaip ir senasis Felinkos ąžuolas. Po to visi susirinkusieji įsiamžino bendroje nuotraukoje.

A. Augūnas, pažymėjęs, jog „turime turtą, kuriuo nesinaudojame“, užsiminė puoselėjantis mintį Felinkos ąžuolą padaryti visuomenės lankomu objektu. Tuo labiau kad šalia jo ošiančiame Felinkos miške yra ką apžiūrėti. Čia auga trys šimtamečiai uosiai ir net septyni šimto ir daugiau metų sulaukę ąžuolai, šimto metų maumedis. Galbūt netolimoje ateityje Siesarties kraštovaizdžio draustinį bus galima pasiekti pažintiniu dviračių taku?

Šią mintį palaiko ir rajono vadovai. Kaip diskusijos metu teigė R. Janickas, bemaž trečdalis mūsų rajono teritorijos yra valstybės saugomos teritorijos. Tai ne tik 746 ha užimantis, 1992 metais siekiant išsaugoti Siesarties upės slėnio kraštovaizdį su raiškiomis erozinėmis formomis, žiobrių nerštavietėmis įsteigtas Siesarties kraštovaizdžio draustinis, bet ir Armonos geologinis, Dukstynos entomologinis, Plaštakos hidrografinis, Šventosios ichtiologinis, Žuvintės kraštovaizdžio, Barnėnų telmologinis, Smiltynės botaninis-zoologinis draustiniai.

„Šias saugomas teritorijas administruoja Anykščių regioninio parko direkcija. Deja, iki šiol rajono savivaldybė nei saugomų teritorijų valdyme, nei svarstant jose vykdomų projektų įgyvendinimą, jų finansavimą nedalyvavo. Manau, kad taip neturėtų būti – tiek savivaldybė, tiek vietos bendruomenės privalėtų turėti galimybę dalyvauti sprendžiant dėl regioninių parkų direkcijų veiklos ir investicijų prioritetų“, – svarstė rajono meras.

Į diskusiją įsijungęs Seimo narys K. Grybauskas teigė, kad net 22 proc. Ukmergės savivaldybės teritorijos turi valstybės saugomos teritorijos statusą: „Jose gyvenantys žmonės susiduria su įvairiais apribojimais, o finansavimo jiems neskiriama. Todėl saugodami gamtos turtus, turime turėti ir savo balsą. Ne mažiau svarbu, kad jis būtų išgirstas.“ Politiko manymu, privačioje nuosavybėje įvedus apribojimus, privalu kompensuoti dėl to atsirandančius nuostolius.

Seimo narys A. Dudėnas pažymėjo, kad Lietuvos miško savininkų asociacijos ir Lyduokių bendruomenės inicijuota diskusija aktuali ir labai laiku surengta, nes 2016-ieji paskelbti Bendruomenių metais, o Seimas svarsto Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus.

„Būtina nepamiršti, kad saugomose teritorijose gyvena žmonės“, – pabrėžė parlamentaras.

Susirinkusieji su įdomumu klausėsi prie saugomų teritorijų kūrimo Lietuvoje ištakų stovėjusio žinomo šalies miškininko, buvusio miškų ūkio ministro R. Klimo, kuris jaunystėje aštuonerius metus „braidė po Ukmergės miškus“, pasisakymo. Jo teigimu, 16 proc. mūsų šalies ploto paskelbta saugomomis teritorijomis – šiuo metu turime 5 nacionalinius, 30 regioninių parkų, 3 valstybinius gamtinius ir 2 valstybinius kultūrinius rezervatus, 1 biosferos rezervatą, apie 300 draustinių ir kitų saugomų teritorijų. R. Klimas neslėpė, jog palaipsniui saugomų teritorijų politikoje įsigalėjo saugomoje teritorijoje gyvenantį žmogų ignoruojantis ekokratinis požiūris. Todėl, R. Klimo manymu, prioritetus reikia išdėstyti tokia tvarka: Žmogus, Visuomenė, Valstybė.

Savo pasisakymą R. Klimas baigė sodriu balsu užtraukęs kelias dainas, kurioms pritarė kanklėmis. Renginyje taip pat skambėjo Lyduokių kaimo kapelos „Kanolas“ vadovės Viktės Varnienės ir muzikanto Dariaus Narkevičiaus muzikiniai kūriniai.

Diskusiją „Vietos bendruomenių dalyvavimas saugomų teritorijų valdyme“ moderavo Lyduokių bendruomenės pirmininkė Auksė Pusvaškienė ir LMSA pirmininkas A. Gaižutis.

AUTORĖS nuotraukos