Parapijos tapo tikraisiais bažnyčių šeimininkais

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos siūlymui pripažinti 19-os šalies religinių bendruomenių nuosavybės teises į jų faktiškai valdomus religinės paskirties pastatus bei šių pastatų priklausinius. Tikraisiais maldos namų savininkais tapo ir trys Ukmergės dekanato parapijos.

Ukmergės šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijai nuosavybės teisė pripažinta į bažnyčią ir jos priklausinius, Vidiškių švč. Trejybės bei Žemaitkiemio šv. Kazimiero parapijoms – taip pat į bažnyčias ir jų priklausinius.

Be to, nuosavybės teisės buvo pripažintos vienuolikai parapijų į bažnyčias, koplyčias bei jų priklausinius Kėdainių rajono savivaldybėje, taip pat po vieną parapiją Vilniaus, Jurbarko, Kretingos, Tauragės rajonų, Kauno miesto savivaldybėse.

Kaip „Gimtajai žemei“ sakė Ukmergės dekanas, Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas Vaidas Bartkus, pagaliau sutvarkius minėtų maldos namų nuosavybės teisių klausimą, parapijoms grąžinta tai, kas iš jų buvo nusavinta. Iki 1948 metų, kuomet buvo paskelbtas religinių bendruomenių pastatų nacionalizavimas, šie maldos namai buvo religinių bendruomenių nuosavybė. Sovietmečiu bažnyčios bei kiti joms priklausę pastatai ir toliau buvo naudojami religinių bendruomenių religinėms reikmėms, tačiau tikrasis jų šeimininkas buvo valstybė. Parapijos, nors ir valdė pastatus, vienintelės rūpinosi jų būkle, juos tvarkė ir prižiūrėjo, neturėjo jokių nuosavybės teisių. Be to, norėdamos imtis bet kokių remonto darbų, turėjo derinti ir gauti tikrojo savininko leidimą.

Pasak dekano, Lietuvoje atkūrus Nepriklausomybę, kai pradėta grąžinti nusavintą nuosavybę, dalis šalies parapijų atgavo nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – maldos namus, varpines, klebonijas, išskyrus žemę.

„Visoms kitoms Ukmergės rajone esančioms dekanato parapijoms nuosavybės teisės į joms priklausiusį turtą jau buvo atstatytos. Vienoms prieš keliolika metų, kitoms – prieš kelerius. Grąžinti šv. apaštalų Petro ir Povilo, Vidiškių bei Žemaitkiemio parapijoms priklausančius maldos namus ir jų priklausinius trukdė įvairios biurokratinės kliūtys. Pavyzdžiui, po Ukmergės šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia sovietmečiu įrengtas rūsys. Statybos vyko neturint projekto, negavus leidimų ir dėl to patalpos negalėjo būti įteisintos. Tai ir tapo pagrindine kliūtimi parapijai atstatyti nuosavybės teises į bažnyčią bei priklausinius – varpinę, tvorą“, – pasakojo kunigas V. Bartkus.

Problema galėjo būti išspręsta tik tarpininkaujant Teisingumo ministerijai, gavus Vyriausybės pritarimą.

Dekanas teigė, kad parapijoms tapus jų valdomų pastatų tikraisiais savininkais, bus paprasčiau nuosavybę priežiūrėti, ją tvarkyti. Taip pat tikinčiųjų religinės bendruomenės galės pretenduoti į paramą, kuri gali būti skirta objektams, pripažintiems kultūros vertybe.

Dainiaus VYTO nuotrauka