„Istorija išnyksta laiko erdvėse…“

Vilija PURONAITĖ-KIRLIENĖ

Ukmergiškė dailininkė, grafikė Ramutė Kalniūnaitė-Noreikienė liepos 23-ąją minėjo garbingą 70 metų jubiliejų. 1968-aisiais ji baigė tuometinę Ukmergės 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar Jono Basanavičiau gimnazija), dirbo pedagoginį ir kūrybinį darbą.

Viduriniosios kartos dailininkė R. Kalniūnaitė-Noreikienė buvo Vilniaus valstybinio dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) 1974 metų absolventė. Tuometinis institutas su grafikų Vytauto Kaušinio, Antano Kučo, Vytauto Jurkūno, Vytauto Valiaus, Eduardo Jurėno, Alberto Gursko mokymo kryptimis buvo profesionaliosios dailės formavimo židinys, skatinęs studentų kūrybiškumą ir individualų mąstymą. Domėdamasi estampu ir iliustracine grafika, diplominį darbą ukmergiškė Ramutė paskyrė plakato žanrui, įsisavindama lakonišką monumentalią plastikos išraiškos formą.

Dailininkės kūryba formavosi 7–8 dešimtmetyje, kai Lietuvos grafika, prasmingai panaudodama tautinio meno tradicijas, užėmė svarbią vietą vaizduojamojo meno kontekste. Vėliau autorė vėl grįžo prie estampinės grafikos, iliustravo knygas, kūrė ekslibrisus, panaudodama lino raižybą, litografiją, mišrias ir autorines technikas.

Pastaruoju metu grafikė ypač daug dėmesio skiria poetiškoms, etninėms Lietuvos kultūros temoms, kurių ištakose – gimtinė, pasaulėjautos ženklai, atklydę iš prigimties, dvasinės sankaupos, bylojantys apie Laiką, Žemę, Žmones. „Istorija išnyksta laiko erdvėse, – teigia dailininkė, – tačiau mumyse ji išlaiko nuostatas, prie kurių, tarsi šaltinio versmės, mes nuolat sugrįžtame, įprasmindami nūdienos ir praeities sandūrą, ieškodami savo etninių šaknų. Tai tarsi dvasios, egzistencijos, amžinybės ir atminties atodangos.“

Lakoniškas vaizdų perteikimas, struktūriškai aiški forma, simbolinių ir meninių ženklų derinimas, daugiasluoksnė neretai tapybiška motyvų išraiška – vieni būdingiausių R. Kalniūnaitės-Noreikienės kūrybos bruožų. „Žymių žmonių portretai“, „Vilniaus gotika“, „Amžinybės diadema“, darbų ciklas „Gyvenimo medis“ pagal kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratoriją, „Mūza ir laikas“, apdovanojimus pelnę dvylikos darbų serija „Krikštai“, darbų ciklas „Pagonybė“ – tai vieni reikšmingiausių dailininkės kūrybinių sumanymų. Kartu grafikė raižė ir temines figūrines kompozicijas, dirbo molbertinės ir monumentaliosios tapybos bei taikomosios grafikos srityse.

R. Kalniūnaitė–Noreikienė nuo 1978 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, sukūrė per 800 estampų, 10 sieninės tapybos kompozicijų, iliustravo 14 knygų.

Dailininkė surengė apie 20 personalinių parodų, dalyvavo daugiau nei šimte respublikinių, sąjunginių, užsienio bei pasaulio vaizduojamojo meno ir grafikos parodų. Ukmergiškės darbų turi įsigiję Lietuvos kultūros ministerija, Vilniaus dailės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio, Kauno literatūros, Šiaulių „Aušros“ muziejai, Maskvos dailės fondas, jų yra privačiose kolekcijose Vokietijoje, JAV, Japonijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Kipre ir kitur. R. Kalniūnaitės-Noreikienės kūryba įvertinta I ir II respublikinėmis premijomis, ji atspindi autorės minties ir kūrybinės išraiškos nuoseklumą, paremtą motyvuota, dvasiškai išmąstyta ir išgyventa vaizdine struktūra. Dailininkės ekslibrisai įtraukti į Lietuvos ekslibriso enciklopediją.

Menininkės pasaulėžiūrą formavo jos tėvelių, šviesios atminties Jono Basanavičiaus gimnazijos mokytojų Juzės ir Anupro Kalniūnų, įskiepytos dvasinės ir moralinės vertybės bei iš jų paveldėtas darbštumo genas, lydėjęs ir lydintis visus šios šeimos narius iš kartos į kartą.