Politikais patikėjusi Bažnyčia pasijuto apgauta

Loreta EŽERSKYTĖ

Nuo įkūrimo praėjus penkiolikai metų, Ukmergės dekanato centras tyliai apleido vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ turėtas patalpas ir pamažu kuriasi Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Vienoje iš dviejų zakristijų, joje atlikus kapitalinį remontą, jau veikia dekanato raštinė. Į atlaisvintas patalpas bažnyčios rūsyje keliasi dekanato centro veiklos.

„Suprantu, kad sąlygos nėra idealios, žiemą čia gali būti šalta, drėgna, bet turim ką turim ir kitos išeities kol kas nematau“, – pripažino parapijos klebonas ir Ukmergės dekanato dekanas Raimundas Kazaitis.

Dvasininkas šias pareigas eina nuo praėjusių metų gruodžio. Per tą laiką jis taip ir nerado aiškaus atsakymo, kodėl buvo nutraukta 99-eriems metams pasirašyta patalpų nuomos sutartis, ir dekanato centras, kaip nuomininkas, savivaldybei priklausančiose patalpose tapo nepageidautinas: „Nekaltinu dabartinės rajono valdžios, bet tai, kas nutiko, vertinu kaip nepagarbą Bažnyčiai. Patikėjusi politikais Bažnyčia – vyskupai, kunigai ir tikintieji – buvo paprasčiausiai apgauti. Buvusieji valdžioje jais savotiškai manipuliavo. Manau, kad ir politikoje reikalingas žmogiškumas…“

Taryba patenkino tikinčiųjų prašymą

Kauno arkivyskupijos kurija 2002 metais Ukmergės dekaną įpareigojo įkurti dekanato centrą. Tada tokios bažnytinės įstaigos arkivyskupijoje neturėjo tik Ukmergė. Kadangi senutėlė parapijos klebonija numatomai veiklai buvo per ankšta ir reikalavo didelio remonto, tuometinis dekanas ir Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Gintautas Kabašinskas žvalgėsi kitų patalpų. Toje pačioje Bažnyčios gatvėje, netoli maldos namų esančiame vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ sumažėjus ugdytinių, dalis patalpų pagal jų paskirtį nebuvo naudojamos – jose veikė du sporto klubai. Išsiaiškinus, jog artimiausiais metais šioje įstaigoje ikimokyklinio amžiaus vaikų nedaugės, bei žinant gimstamumo tendencijas, nuspręsta ieškoti galimybių nuomoti patalpas šiame pastate, beje, stovinčiame viename iš daugiau nei šimto prieškaryje parapijai priklausiusių žemės sklypų.

Tuometis klebonas ne kartą susitiko su rajono valdžia, jai išdėstė tikinčiųjų bendruomenės pageidavimus, išsakė savo argumentus, kodėl Ukmergei reikalingas toks centras, kokia veikla čia vyks. Pagaliau 2005-iais rajono Taryba patenkino Bažnyčios atstovų prašymą – viename vaikų lopšelio-darželio korpuse 99 metams tikinčiųjų bendruomenei lengvatinėmis sąlygomis išnuomojo apie 300 kvadratinių metrų užimančias patalpas.

Investavo parapijos lėšas

Buvo nuspręsta, jog pirmame aukšte įsikurs dekanato centras, o antrame bus įrengti du butai ir juose apsigyvens klebonas bei vikaras.

„Išlikę dokumentai, kad parapija į patalpų remontą investavo savo lėšas. Buvo pakeisti langai, įdėtos šarvo durys, įrengtos žaliuzės, katilinė ir autonominis dujų šildymas. Be to, parapija turėjo skubiai sumokėti kompensaciją, kurios už patalpų įsirengimą paprašė vienas iki tol čia veikusių sporto klubų. Kadangi parapija savų lėšų nebeturėjo, klebonui teko paimti 49 tūkst. Lt paskolą. Iš jos dalis pinigų buvo skirta atsiskaityti su sporto klubu, likusieji – išsinuomotų patalpų remontui“, – tuometinę situaciją bando atkurti kunigas R. Kazaitis.

Skambėjo padėkos žodžiai

Per kelis mėnesius vaikų lopšelyje-darželyje esančios patalpos suremontuotos ir pritaikytos Bažnyčios reikmėms.

2006 metų kovo 3 dieną naujasis dekanato centras buvo iškilmingai pašventintas. Ta proga sulaukta didelio būrio svečių.

Prieš pašventindamas patalpas Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sveikino visus su įkurtuvėmis, dėkojo dekanui už atliktą organizacinį darbą, išlietą prakaitą. O už paramą ir supratimą padėkos žodžius skyrė rajono vadovams bei rėmėjams. Arkivyskupas tuomet pajuokavo, kad Ukmergei savotiškai net pavydi – čia remiančių Bažnyčią gerais darbais yra daugiau nei Kaune…

Ganytojas tuomet kalbėjo, kad po šios gražios šventės prasidės kasdienybė. Jo žodžiais tariant, Bažnyčia sukurta tam, kad tarnautų. Todėl reikalingi pasišventę kunigai, geri pastatai, geros darbo sąlygos. Tačiau svarbiausias dalykas – žmonės.

Šventiniame renginyje klebonas G. Kabašinskas pabrėžė, kad šių įkurtuvių nebūtų, jei ne geros valios žmonių pagalba. Reikėjo rasti lėšų patalpoms suremontuoti, įsigyti baldų, būtiniausio inventoriaus. Ieškodamas rėmėjų, jis kreipėsi į įmonių vadovus, verslininkus, politikus. Geradariams, tarp jų ir politikams, kurie prisidėjo prie dekanato centro atidarymo, buvo įteiktos padėkos.

Ketino statyti naują kleboniją

Tais pačiais 2006-iais išsinuomotose patalpose, antrame aukšte įrengtuose dviejuose butuose, apsigyveno parapijos klebonas bei vikaras.

Dekanato centre vyko pasirengimo Pirmajai komunijai, Sutvirtinimo ir Santuokos sakramentams užsiėmimai, čia rinkosi įvairios maldos grupelės, katechetai, šeimos, jaunimas, vyko susirinkimai, kiti renginiai.

Klebonas G. Kabašinskas šių eilučių autorei ne kartą yra minėjęs, jog nuomojamos patalpos parapiją visiškai tenkina, taip pat jis džiaugėsi ir puikia kaimynyste – vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ bendruomene.

2014 metų pavasarį G. Kabašinską šiose pareigose pakeitė kunigas Vaidas Bartkus. Naujasis parapijos klebonas ir Ukmergės dekanato dekanas, susipažinęs su perimtu ūkiu, neslėpė, jog pasigenda privatumo. Jo manymu, dekanato centrui ir klebonijai būtinas atskiras pastatas. Todėl dvasininkas puoselėjo viltį pastatyti naują kleboniją ir po jos stogu sutalpinti visas bažnytines įstaigas. Atsiradus galimybei, parapija netoli bažnyčios tam įsigijo sklypą, pamažu ruošėsi statyboms.

Tačiau įgyvendinti šių sumanymų V. Bartkui nepavyko. Praėjusių metų lapkričio 3 dieną jis, paties prašymu, buvo atleistas iš Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebono bei Ukmergės dekano pareigų, suspenduotas nuo kunigiškųjų pareigų vykdymo ir skubiai bei visiems netikėtai išvyko. Naujuoju parapijos klebonu bei Ukmergės dekanu penkerių metų kadencijai arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus vyskupo Algirdo Jurevičiaus dekretu paskirtas R. Kazaitis. Iki tol jis ėjo Jonavos rajono Kulvos Švč. Mergelės Marijos ir Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijų klebono pareigas.

Paaiškėjo, kad nuomos sutartis yra nutraukta

Kai naujasis klebonas atvyko į Ukmergę susipažinti su jam priskirta parapija, paaiškėjo, jog 2005 metais su rajono savivaldybės administracija pasirašyta patalpų nuomos sutartis kone dešimtį metų yra nutraukta. Dekanato centras visą tą laiką vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ pastate veikė tam neturėdamas jokio juridinio pagrindo. Kunigui buvo paaiškinta, kadangi miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikams jau trūksta vietų, todėl dabar teks išsikraustyti. Beje, nors sutarties nebuvo, nustatytas mokestis parapijai buvo skaičiuojamas, ji jį mokėjo.

Kunigas R. Kazaitis teigia visiškai suprantąs dabartinius rajono vadovus, kad neturint sutarties ir tarsi nelegaliai savivaldybės patalpas užvaldžiusių nuomininkų buvo paprašyta išsikraustyti: „Toks jų sprendimas logiškas, ant jų negali pykti. Kita vertus, pati valdžia, kuria kažkada buvo besąlygiškai pasitikėta, parapiją iki to ir privedė. „Dėkingumo“ žodžių reikėtų skirti tiems politikams, kurie prieš 15 metų manipuliavo savo turima valdžia.

Pagalbos teko atsisakyti

Tarnystė Ukmergėje klebonui prasidėjo naujų patalpų paieškomis. Reikėjo ne tik skubiai surasti du butus – apsigyventi pačiam bei vikarui, bet dar ir patalpas dekanato centrui.

Dekanas neslepia, jog sulaukė mero Rolando Janicko pažado pagelbėti rasti gyvenamąjį plotą, galbūt aprūpinti socialiniu būstu. Tačiau pasvarstęs pagalbos nusprendė atsisakyti: „Nenorėjau užlipti ant to paties grėblio…“

Beje, rajono valdžia leido, kas parapijai reikalinga, išsikraustant iš vaikų lopšelio-darželio pasiimti. Bet buvę nuomininkai pasielgė krikščioniškai – nei langų ar durų plėšti, nei santechnikos ardyti rankos jiems nekilo.

Klebonas ir vikaras netrukus įsikraustė į butus, kuriuos išsinuomojo iš jų savininkų. Ilgėliau užtruko priimti sprendimą dėl dekanato. Vienas iš variantų buvo laikinai nuomotis reikalingas patalpas iš netoliese esančios gimnazijos. Gerai apsvarsčius visus už ir prieš, apsistota prie minties, jog reikalingos nuolatinės patalpos, kur ir savas inventorius stovėtų, ir dokumentus būtų galima palikti.

Situacija – vargana

„Ačiū Dievui ir šviesios atminties monsinjorui Jurgiui Užusieniui, kuris prieš daugelį metų nusprendė ir po bažnyčia įrengė rūsį. Jei jo nebūtų, dabar išvis jokių patalpų neturėtume. Esant dabartinei situacijai, rūsys labai pravertė…“ – sakė klebonas.

Pastaraisiais metais bažnyčios rūsyje įrengtos patalpos nebuvo naudojamos. Jose Caritas sandėliavo parapijai paaukotus baldus, kitus daiktus. Patalpas išvalius ir jose atlikus minimalų remontą, čia galės burtis parapijos bendruomenė ir visos veikiančios organizacijos, vyks vaikų ir jaunuolių katechezė, veiklą vykdys šeimos, jaunimo, katechetikos centrai, Caritas, rinksis maldos grupės.

Dekanato raštinė perkelta į vieną iš dviejų bažnyčios zakristijų. Prieš tai joje atliktas remontas, pakeista santechnika, įstatytos naujos durys. Dekanas dėkingas UAB „Baltukmės statyba“ ir jos direktoriui Alvydui Pelakauskui, kurie labai geranoriškai sutiko imtis darbų ir per trumpą laiką kokybiškai atliko naujosios raštinės remontą.

Taip pat R. Kazaitis pasidžiaugė, jog remontuojant patalpas nereikėjo skolintis lėšų. Nors karantino metu bažnyčia maldininkams buvo uždaryta, tačiau atsirado tikinčiųjų, kurie suprato situaciją ir aukojo remontui.

Vis tik klebonas neslėpė, jog parapijos situacija vargana, o Ukmergės dekanato centras – neabejotinai skurdžiausias visoje arkivyskupijoje. Tačiau jis nepraranda vilties, kad kartu su tikinčiųjų bendruomene šias problemas pavyks išspręsti. R. Kazaitis yra numatęs paruošti bažnyčios pastato tvarkybos projektą, kuris tęstųsi ne vienerius metus – pradedant stogu, baigiant vidumi. Jau dabar kunigas yra sutaręs su tos srities specialistais, kad užliptų ant maldos namų stogo ir įvertintų jo būklę. Tuomet bus žinoma, kokie remonto darbai reikalingi, kiek tai gali kainuoti.

Taip pat dvasininko žvilgsnis krypsta ir už šventoriaus esančią senąją kleboniją. Ką su šiuo pastatu daryti, bus sprendžiama išgirdus kompetentingų specialistų nuomonę.

Bažnyčia – ne vien klebono rūpestis

Tik atvykęs į Ukmergę ir pirmą kartą į Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos tikinčiuosius kreipdamasis klebonas R. Kazaitis sakė, jog yra tikintis Dievu ir žmonėmis, todėl jam reikės „gyvų akių, gyvų širdžių“. Jis teigė, jog vertybe laiko popiežiaus Pranciškaus ištartus žodžius, kad Bažnyčia turi būti paprasta ir laisva.

„Gavote paprastą kunigą, ne vadybininką, ne verslininką. Nepažadu jums pramušinėti milijonų, neturiu jokių ryšių su kažkokiais neaiškiais pasauliais“, – tada kalbėjo klebonas ir prisipažino norįs, kad kiekvienam tikinčiajam reikėtų šitos parapijos, kad kiekvienas būtų svarbus, o visus darbus kartu darytų visa bendruomenė.

R. Kazaitis neslėpė, jog ir bendraudamas su rajono meru išsakė nuomonę, kad maldos namai nėra vien klebono rūpestis. Prie jų priežiūros turi prisidėti ne tik tikinčiųjų bendruomenė, bet ir rajono savivaldybė: „Juk dažnoje bažnyčioje yra kultūros vertybių, kurios įtrauktos į Kultūros vertybių registrą ir saugomos valstybės. Be to, bažnyčia, kaip pastatas, reprezentuoja pačią vietovę, kurioje ji pastatyta, ir vietos valdžiai turėtų rūpėti, kaip ji atrodo.“

Turi ir kitokios patirties

Jonavos rajone buvęs Kulvos ir Žeimių parapijų klebonu R. Kazaitis turi gražios patirties, kaip bažnyčios rūpi vietos valdžiai: „Jei važiuotumėte pro Jonavą, pamatytumėte, kokie dideli šio miesto pagrindinės bažnyčios remonto darbai čia vyksta. Tai bendras parapijos ir savivaldybės projektas. Savivaldybė paruošė maldos namų modernizavimo projektą, jis finansuojamas Europos Sąjungos ir parapijos lėšomis, taip pat prie kultūros paveldo objekto renovacijos prisidėjo ir rajono savivaldybė.“

Taip pat jis mena, kaip ne kartą buvo pakviestas į savivaldybę, kad pateiktų informaciją, kokios paramos reikėtų parapijai, ką būtina remontuoti, tvarkyti.

„Kartą pasikvietęs meras sako: jūs Žeimių parapijoje tiek daug gražių dalykų darote, bet niekada neprašote paramos. Galime jums skirti 10 tūkst. eurų, sugalvokite, kur tas lėšas investuosite. Kaip tik planavome keisti dvejas bažnyčios duris, tai tie pinigai labai pravertė. Pridėjome parapijos lėšų ir išvažiuodamas palikau pakeistas maldos namų duris. Tas pats ir Kulvos parapijoje – seniūnija parašė projektą, buvo gauta ES lėšų ir už jas suremontuota varpinė. Parapijai pakako prisidėti simboliniu vieno euro įnašu. Jonavoje visada jaučiau savivaldybės suinteresuotumą, kad bažnyčios turi būti sutvarkytos, patrauklios, to tikiuosi ir čia…“ – mintimis dalijosi Ukmergės dekanas.

Kunigas R. Kazaitis viliasi, kad ir su Ukmergės rajono vadovais jam pavyks rasti bendrą kalbą. Svarbiausia, kad valdžioje esantys žmonės jaustų pareigą rūpintis tikinčiųjų bendruomene, maldos namais ir jiems skirtų ne mažesnį dėmesį nei kitiems objektams.

AUTORĖS nuotraukos

Kol kas nėra aišku, ką daryti su senąja klebonija.

Vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ patalpose dekanato centras veikė daugiau kaip keturiolika metų.