Tautinės juostos lietuvius lydi nuo gimimo iki mirties

Turbūt retuose lietuvių namuose nerastume tautinės juostos. Jos austos vestuvių, jubiliejų ar kitomis progomis, vyrai kartais puošiasi tautiniais kaklaraiščiais, galbūt išlikęs ir knygos austinis skirtukas skaitomam puslapiui pažymėti.

Juostos – vienos iš seniausių lietuvių liaudies audinių. Jos buvo rinktinės, pintinės, vytinės, kaišytinės, priklausomai nuo paskirties – skirtingo pločio. Kaladėlėmis vytos vytinės juostos Lietuvoje žinomos nuo ketvirto amžiaus, o gausiausiai audžiamos rinktinės – nuo XIII amžiaus.

Rinktinėse juostose svarbiausia – raštas, kartais labai sudėtingas, puošnus, išaustas vienos, rečiau dviejų ar trijų spalvų siūlais.

Tautinė juosta mūsų šalyje žmogų lydėjo nuo gimimo iki mirties. Gimusį kūdikį seneliai suvyniodavo į palą ir aprišdavo juosta. Ypatingą apsauginę reikšmę turėjo raudonos spalvos juostos.

Į kapo duobę karstas taip pat buvo nuleidžiamas ant juostų.

Austi mokėjo kone kiekviena Lietuvos mergina. Būtent iki vestuvių jos išausdavo daugiausia juostų, skirtų kraičiui, kad turėtų dovanų piršliui ar pajauniams, taip pat kraitvežiams.

Austa juosta yra saitas, jungiantis su aukštesniuoju pasauliu.

Daugiau apie tautines juostas, jų reikšmę lietuvių gyvenime pasakoja, taip pat moko, kaip jas reikia austi, Dalia Banišauskaitė filmuotoje medžiagoje socialiniame tinkle „Facebok“ adresu: https://www.facebook.com/dalia.banisauskaite.5/videos/942461916196914/UzpfSTEwNzcwMzUwNTk4MTM4NDoyOTE0MTgzODE4NjY2NjU4/

„G. ž.“ inform.

Mus remia: