„Mokiniams svarbu ne tik rezultatas“

Šiais mokslo metais „Lietuvos Junior Achievement“ verslumo programoje „AcceleratorX“ susikūrė daugiau nei ketvirtis tūkstančio jaunųjų bendrovių. Jų veiklą kuravo net 125 mokytojai, mokyklose jaunųjų bendrovių kūrėjus ugdantys finansinio ir ekonomikos raštingumo, verslumo kompetencijų, ruošiantys moksleivius darbo rinkai. Tačiau sąsajas tarp to, ką mokiniai išmoksta mokykloje ir ką galėtų pritaikyti gyvenime, padeda surasti daugiau nei 350 verslo savanorių – mentorių, jaunuosius verslų kūrėjus programoje „AcceleratorX“ konsultuojančių tiek jaunųjų bendrovių eXpo renginiuose, tiek individualiai, jaunosios bendrovės vystymo laikotarpiu.

Vienas mentorių – Rolanas Blėdis, konsultuojantis Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos jaunosios bendrovės „Linksmosios letenėlės“, kuriančios vienetinius drabužėlius augintiniams, nares.

Pačios moksleivės sako, kad darbas su mentoriumi buvo visiškai nauja patirtis, o verslo atstovo patarimai buvo gausūs idėjomis, kurios leido į kuriamą verslą pažiūrėti plačiau, kitu kampu. „Kiekvienas susitikimas su mentoriumi atnešė naujų įžvalgų, idėjų. Didžiuojamės per metus nueitu keliu, Sostinės jaunųjų bendrovių eXpo mugėje užėmėme 10-tą vietą, o dabar esame finišo tiesiojoje ir ruošiamės metiniam renginiui, kur pristatysime savo veiklą pirmą kartą tokiu formatu – mugėje e. erdvėje!” – apie dalyvavimą programoje pasakoja A. Smetonos gimnazijos dešimtokės.

Su komanda dirbantis R. Blėdis sako, finansiškai raštingas ir verslus jaunimas – nauja karta, kuri visai netolimoje ateityje taps mūsų kolegomis, partneriais, klientais, tad padėti šiai ateičiai augti – pagrindinė motyvacija.

Mentorius pasakoja: „Mano komanda kuria augintiniams rūbus. Pirmiausia jaunieji verslininkai orientavosi į žiemos sezoną, todėl kartu sprendėme problemą, kaip pratęsti verslą, kad jis būtų tinkamas visiems keturiems metų laikams. Taip pat kartu ieškojome rinkodarinių sprendimų ir siekėme, jog apie idėją išgirstų kuo daugiau žmonių – tam net pavyko pasitelkti žinomus Lietuvos influencerius.

Matau, kad moksleiviai labai vertina mūsų bendravimą. Kai susitikau pirmą kartą, gimnazistai mane pasitiko su idėja ir buvo pasiruošę klausimų. Kol kalbėjomės mačiau, kaip jų rankose pildosi konspektai, mokiniai rašėsi mano pasiūlymus, jaučiausi galintis jiems padėti. Natūralu, kad jiems reikia įkvėpti pasitikėjimo, nes ne viskas pavyksta iškart taip, kaip jaunuoliai tikėjosi. Vis dėlto gerai, kad, susidūrę su sunkumais, žino, į ką gali kreiptis. Mums susitikus išgirstu vis naujų klausimų, apie juos galime diskutuoti.

Mane labai maloniai nustebino, kad mokiniai siekia ne tik atrasti savo klientą ar užsidirbti – jiems rūpi jų verslo tvarumas, globalios problemos, socialinė atsakomybė. Vaikai orientuojasi į socialines problemas ir pritaiko galybę išmanių sprendimų, nori, kad jų veikla spręstų visuomenei svarbias problemas. Ukmergiškiai gimnazistai drabužėlius augintiniams siuva iš antrinių medžiagų, t. y. dėvėtų drabužių, o dalis uždirbtų lėšų skiriama beglobių augintinių organizacijai.

Moksleiviams svarbu ne tik rezultatas, jie turi išbandyti save visame verslo kūrimo procese, tad labai svarbu nuodugniai aptarti visą kelią, analizuoti galimus skirtingus scenarijus. Tame atsiranda ir iššūkis, reikia ne tik pačiam pastebėti galimybes, bet pasiekti, kad patys mokiniai jas matytų, apgalvotų, įvertintų.

Nuo ko moksleiviams pradėti turint verslo idėją? Pirmiausia reikėtų pasitikrinti, ar idėja, kurią turime, išties aktuali dabartiniam laikmečiui, ar ji sprendžia šiuo metu žmonėms svarbią problemą, ar ji būtų nauja ar kažkuo kitokia rinkoje. O tada patarčiau į viską žiūrėti atsakingai – kelti sau atsakingus tikslus ir daugiau laiko skirti planavimui bei analizavimui.“

Paruošta pagal VšĮ Lietuvos Junior Achievement informaciją