Situacija verčia ieškoti išeičių, keičia tradicijas

Genovaitė KAZIELIENĖ

Plintant koronavirusui, imamasi įvairių priemonių stabdyti užsikrėtimą šia liga. Uždarytos kavinės, kirpyklos, grožio salonai, ne maisto prekių prekybos taškai. Įvesti papildomi reikalavimai toms paslaugoms, kurios yra būtinos. Kalbantis su šių sferų darbuotojais paaiškėjo, kad karantinas labai neigiamai paveiks jų verslą. Tačiau kai kurie pripažino, jog nepaprastoji padėtis privertė ir imtis inovatyvių sprendimų, kurie gelbsti atsiradus daug draudimų.

„Ne pirmas sunkmetis“

UAB „Gindraja“ direktorė Gema Pastuškovienė „Gimtajai žemei“ sakė, kad įmonė buvo priversta stabdyti „Kurėnų užeigos“ veiklą. Bendrovė darbuotojų neatleido, deklaruoja prastovas. Kavinės savininkė prisipažįsta, kad padėtis – ne iš gerųjų, tačiau teigia, kad tai ne pirmas sunkmetis: „Ir anksčiau kilo krizių, kurias turėjome įveikti, iš naujo gaivinti tai, ką ekonominės sąlygos buvo pristabdžiusios.“

Anot vadovės, nors „Kurėnų užeiga“ yra prie greitkelio, tad nemažai klientų – pravažiuojantys, ypač šiltuoju metų laiku, kavinė gaudavo pelno ir ruošdama banketus, gedulingus pietus, metines. Sustabdžius veiklą, viskas buvo atšaukta.

„Kai nedirbame tiesioginio darbo, atsirado laiko kitoms veikloms, – pasakojo užeigos savininkė. – Štai neseniai vėjas apvertė laivą (kavinė įsikūrusi ant ežero kranto ir vasarą laivu plukdo poilsiautojus – aut.), išgriovė tvorą. Tad dabar reikia sutvarkyti ne tik tai, kas nuniokota, bet ir teritorijoje esančius kitus pramoginius įrenginius, aplinką.“

G. Pastuškovienė viliasi, jog bus ištesėti Vyriausybės pažadai – patirtus nuostolius dėl prastovų kompensuoti iki 90 procentų.

Kol kas – tik pažadai

Ne taip optimistiškai nusiteikusi UAB „Daigola“ direktorė Daiva Ručinskienė, kuriai priklauso „Užupio kavinė“. Anot vadovės, įmonės veiklos apimtys smuko 90 procentų, o deklaruojama valstybės parama – tai tik pažadai: „Kol kas įstatymiškai nėra oficialiai patvirtinta, kaip iš tiesų verslininkai bus paremti. Dėl to esame nežinomybėje – ar stengtis išlaikyti darbuotojus, ar atleisti, ar suteikti atostogas.“

D. Ručinskienė sakė, kad praradus galimybę klientus aptarnauti tiesiogiai, nutarė pasiūlyti paslaugą – pagamintus patiekalus pristatyti į namus. Deja, viltys beveik nepasiteisino – užsakymų sulaukiama labai mažai. Kodėl taip yra, kavinės savininkė mato kelias priežastis: „Leisdami laiką namuose žmonės pradėjo patys daugiau gamintis maisto. Gal taupo, gal taip paįvairina kasdienybę. Be to, tikriausiai įtakos turi ir tai, jog Ukmergėje – nemažai senyvo amžiaus gyventojų, kurie nepriima tokių naujovių, kaip maisto pristatymas į namus.“

Kadangi savaitgaliais užsakymų apskritai nėra, kavinė tomis dienomis nedirba.

Maitinimo įstaigoms – išbandymų metas.

„Esame pripratę pasirūpinti savimi“

Sustabdytas ir dar vienos paslaugos – grožio procedūrų – teikimas.

Grožio salono „Misterija“ savininkė Ingrida Kalesnykienė, patikino, kad susidariusi situacija nebaugina: „Mes, dirbantieji pagal verslo liudijimus, esame įpratę pasirūpinti savimi. Juk mums nėra apmokami nei nedarbingumo pažymėjimai, nei atostogos, negauname paramos ir kitais sudėtingesniais atvejais. Dabar gyvename iš santaupų, be to, atsirado laiko pailsėti, kadangi normalių atostogų per dvidešimt dvejus darbo metus kaip ir neturėjau…“

Ji pritaria, kad griežtos karantino priemonės buvo reikalingos, nes kirpėjai, kitas grožio procedūras atliekantieji pakankamai ilgą laiką kontaktuoja su klientu, tad yra didelis pavojus užsikrėsti pačiam, o po to – ir kitus. „Džiaugiuosi, jog ir mūsų klientai tai supranta, todėl negirdėjau priekaištų, kad nedirbame, niekas primygtinai nesiprašo juos priimti, – kalbėjo I. Kalesnykienė. – Kiek žinau, ir kitos kolegės ukmergiškės laikosi karantino reikalavimų“.

Anot pašnekovės, dėl to, jog karantinas užsitęs, labiau nuogąstauja ne moterys, o vyrai, kadangi yra įpratę kirptis kas dvi-tris savaites. „Klientės dažnai kreipiasi patarimų – kaip pačioms nusidažyti ataugusias plaukų šaknis, kokius dažus naudoti. Visada patariu, kiek tai įmanoma nuotoliniu būdu“, – neslepia grožio salono savininkė.

Nors meistrė turi sukaupusi didelę patirtį, tačiau stengiasi pasinaudoti atsiradusiu laisvu laiku ir dar tobulina įgūdžius: „Dabar internete yra įvairių tiesioginių seminarų, mokymų, tad turiu namuose manekeną su ilgais plaukais ir modeliuoju įvairias šukuosenas“.

Vis dėlto ji pripažįsta, kad jeigu karantinas ilgiau užsitęs, pasekmes sunku prognozuoti.

Grožio salonai uždaryti.

Ieško įvairių išeičių

Užsivėrus pramoninių prekių parduotuvių durims, jų šeimininkai taip pat ėmėsi ieškoti būdų, kaip pasiekti pirkėją. Viena pagrindinių priemonių – pasinaudoti virtualia erdve ir taip vykdyti pardavimus.

Tinklo „Bikuvos prekyba“ Ukmergės skyriaus vadovas Vaidas Moskalis pasakojo, jog pirkėjai gali prekes užsisakyti nuotoliniu būdu – internetu, elektroniniu paštu, paskambinę telefonu arba atėję prie prekybos centro. „Klientai į parduotuvę neįleidžiami, tačiau jie gali pasakyti darbuotojams, ko reikia, ir suruošiamas prekių krepšelis. Atsiskaityti galima tik bankine kortele įėjus į vidų, tačiau ne toliau kaip penkis metrus, – aiškino vadovas. – Yra paruošta aikštelė atsiimti prekėms, žmonės tai, ką nusipirko, gali patys vežtis, transporto paslaugą teikia ir parduotuvė.“

Pasak vadovo, jų prekybos centre minimalus krepšelis neįvestas, tad pirkėjams labai patogu įsigyti ir nebrangų, tačiau labai reikalingą daiktą.

Vis dėlto V. Moskalis pripažino, kad nepaisant visų pastangų, prekių pirkimas sumažėjo 50 procentų. „Taip atsitiko, nes daugelis nedidelių statybinių įmonių sustojo, tad daugiausia pirkėjų – fiziniai asmenys“, – teigė parduotuvės vadovas.

Per dvi savaites įgyvendino tai, kam pritrūkdavo laiko

Medelyno „Puošmedis“ pagrindinė veikla – dekoratyvinių augalų prekyba. Rečionyse įsikūrusios įmonės vadovė Janina Stancikaitė-Strikienė patikino, kad šis laikotarpis paskatino pagreitinti planus kuo labiau vystyti prekybą virtualioje erdvėje. Pasak pašnekovės, praėjusiais metais įmonė pradėjo kurti elektroninę parduotuvę, tačiau galutinai darbų nebaigė. „Paskelbus karantiną, per dvi savaites įgyvendinome visas idėjas, kurioms vis pritrūkdavo laiko“, – juokiasi Janina.

Direktorė džiaugiasi, kad plečiasi klientų ratas – aptarnaujami ne tik Ukmergės rajono, bet ir aplinkinių savivaldybių gyventojai. J. Stancikaitė-Strikienė pasakojo, kad daugiausia pirkėjų – iš Vilniaus rajono: „Matyt, taip yra dėl to, kad prie sostinės esančių dekoratyvinių augalų ūkių produkcijos kainos yra didesnės. Elektroninė prekyba įgalina užsisakyti mūsų augalus pigiau.“

Prekės išvežiojamos bendrovės transportu. Anot vadovės, naudotis kurjerių paslaugomis jiems yra nenaudinga – tik vienas gėlių vazonėlis gali sverti kelis kilogramus, tai didina pristatymo kaštus.

Pasak J. Stancikaitės-Strikienės, klientai prekes priima nevienodai – vieniems reikia „palikti prie tvoros“, kitiems – įnešti į teritoriją. Tačiau visais atvejais yra laikomasi saugumo, kad nebūtų tiesioginių kontaktų.

„Pelno neskaičiuosim, bet mūsų tikslas – išgyventi, išlaikyti darbuotojus, kurių yra penki, ir laukti geresnių laikų“, – reziumavo dekoratyvinių augalų ūkio vadovė.

Jaunieji – su kaukėmis

Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Regina Jackūnienė „Gimtajai žemei“ sakė, kad santuokos yra registruojamos ir karantino metu. „Per dvi savaites žiedus sumainė keturios poros, dar dvi tuoksis šiomis dienomis. O iš viso šįmet įregistravome 20 santuokų“, – pasakojo vedėja.

Ir pridūrė, jog visi ceremonijos dalyviai – jaunieji, liudytojai ir darbuotojos – būna su kaukėmis, pirštinėmis, laikomasi atstumo. Pasibaigus registracijai, rašikliai, stalai, laiptų turėklai, kitkas yra dezinfekuojami.

„Tačiau yra tokių porų, kurios vestuves nutarė atidėti, tuoksis pasibaigus karantinui“, – sakė R. Jackūnienė.

Šiuo metu poros tuokiamos tik Civilinės metrikacijos skyriaus patalpose.

Dalyvauja tik artimiausi šeimos nariai

Iki šiolei visuomenėje kartais būdavo liūdnai pajuokaujama, kad visuotinio lėkimo metu giminaičiai, ypač tolimesni, susiburdavo tik netekus artimųjų. Visus susirinkusius į laidotuves – mirusiojo artimuosius, draugus, kolegas, kaimynus ir kitus pažįstamus, suartindavo bendra malda bažnyčioje Mišių metu, graudžios giedotojų giesmės, gedulingi pietūs. Deja, įvestos naujos taisyklės pakoregavo šias tradicijas.

Kaip pasakojo UAB „Ukmergės paslauga“, administruojančios Laidotuvių namus, direktorius Vytautas Masiukas, dabar laidotuvėse būna tik patys artimiausi šeimos nariai: „Dalyvauja dviese, keturiese, šešiese, žmonės nesibūriuoja, laikosi saugaus atstumo.“

Ukmergė išsiskiria tuo, kad čia daugiausia Lietuvoje nustatyta mirčių nuo koronaviruso.

Jei taip atsitinka, žmogus gali būti palaidotas dviem būdais: kremuojant arba karste. Pastaruoju atveju kūnas įdedamas į du maišus, o karstas būna uždengtas. V. Masiukas pastebėjo, kad visi tokių ligonių artimieji pageidavo kremavimo.

Pasikeitė ir šarvojimo laikas – dabar tai trunka kelias valandas. Po to Laidotuvių namų darbuotojai susisiekia su kunigu, kuris procesiją pasitinka kapinėse, kadangi Mišios laikomos bažnyčioje be artimųjų.

Anot direktoriaus, karantino metu buvo atvejis, kai nustačius koronavirusą, artimųjų valia mirusysis nebuvo šarvojamas – iš karto nuvežtas į kapines.

Kai kurie artimieji kremuotus palaikus laiko namuose ir laukia, kol bus panaikinti visi apribojimai, tuomet orgnizuos įprastas laidotuves.

V. Masiukas pabrėžė, kad šarvojimo metu Laidotuvių namai vadovaujasi taisyklėmis – patalpose yra dezinfekantų, atėjusieji į laidotuves turi būti su kaukėmis, pirštinėmis ir sėdėti laikydamiesi saugaus atstumo. Darbuotojai taip pat dirba su kaukėmis, pirštinėmis.

AUTORĖS nuotraukos