Balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą: pilietinė pareiga ar įprotis?

Siekiant sužinoti Europos Sąjungos (ES) piliečių dalyvavimo ir nedalyvavimo 2019 m. gegužės 23-26 d. rinkimuose į Europos Parlamentą priežastis, Europos Parlamentas (EP) inicijavo viešosios nuomonės apklausą „Eurobarometras“.
Paskelbti apklausos duomenys rodo, jog 2019 m. rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo daugiau negu pusė apklausos dalyvių lietuvių. Dauguma respondentų (74 proc.) tai darė, nes jie supranta balsavimą kaip pilietinę pareigą. Lietuva, lyginant su kitomis ES šalimis, šį atsakymą pasirinkusių apklaustųjų procentu nusileidžia tik Kiprui (79 proc.) bei Danijai (77 proc.). Beveik pusei apklaustųjų balsuoti yra įprasta – 47 procentų lietuvių atsakė, jog jie tai daro visuomet. 27 proc. apklausos dalyvių nurodė, jog balsuodami palaikė jiems artimą politinę partiją. Kiek mažiau nei penktadaliui respondentų apsispręsti padėjo tai, jog jie jaučiasi ne tik šalies, bet ir ES piliečiais bei balsuodami norėjo išreikšti savo palaikymą Europos Sąjungai. 9 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių teigia, jog balsavo rinkimuose į EP, nes jų balsas gali turėti įtakos pokyčiams. Remiantis apklausos rezultatais, domėjimasis ES aktualijomis kasdieniame gyvenime buvo 4 proc. lietuvių motyvu balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. 2 proc. respondentų balsavo norėdami išreikšti savo nepritarimą. Taip pat 2 proc. apklausos dalyvių teigė, jog juos įtikino informacija, gauta rinkimų kampanijos metu. 1 proc. tautiečių nurodė, kad balsavo siekdami padaryti įtaką EK pirmininko pasirinkimui ar taip siekė palaikyti Lietuvos valdžią.
Be visų anksčiau minėtų priežasčių, apklausos rezultatai rodo, kad faktoriais, nulemiančiais, ar asmuo balsuos rinkimuose į EP, gali tapti ir įvairios rinkėjams aktualios ekonominės, ekologinės, politinės ar socialinės problemos. Šiek tiek daugiau negu pusei respondentų iš Lietuvos balsuojant rinkimuose į EP svarbus buvo ekonomikos ir augimo klausimas. Dauguma taip atsakiusių – studentai. Iš rezultatų paaiškėjo, jog ES piliečių socialinės apsaugos tema taip pat itin aktuali lietuviams – tai nulėmė 47 proc. apklausos dalyvių pasirinkimą balsuoti. 35 proc. respondentų teigė, jog sprendimui balsuoti įtakos turėjo jiems rūpimi demokratijos ir žmonių teisių bei saugumo klausimai, o 34 proc. gynybos politikos tema. ES ateities darbų vizijos, siekis kovoti su jaunimo nedarbu taip pat paskatino apytiksliai trečdalį tautiečių balsuoti. Iš apklausos duomenų matyti, jog 28 proc. lietuvių, o ypač jaunuoliams iki 24 metų, balsuojant rinkimuose į EP aktuali kovos su klimato kaita bei aplinkosaugos temos. Maždaug penktadaliui apklausos dalyvių iš Lietuvos apsisprendžiant balsuoti, ar ne įtakos turėjo imig-racijos, vartotojų apsaugos įstatymo ir maisto saugos klausimai. Mažiau negu 14 proc. respondentų balsuoti paskatino kovos prieš terorizmą, išorinių sienų apsaugos bei asmeninių duomenų apsaugos temos.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis paaiškėjo ir pagrindinės nebalsavimo priežastys. 24 proc. respondentų iš Lietuvos atsakė, jog rinkimuose į EP nebalsavo, nes nesidomi politika. Apytiksliai penktadalis apklaustųjų nurodė, jog negalėjo atvykti į rinkimus, kadangi buvo išvykę arba tądien turėjo išankstinių planų. 17 proc. apklausos dalyvių trūksta pasitikėjimo politika arba jie jaučia nepasitenkinimą ja. 14 proc. apklaustųjų lietuvių mano, jog jų balsas neturi realios įtakos rinkimuose į EP. Taip pat 14 proc. respondentų nurodė, jog rinkimuose nedalyvavo dėl laiko stokos ar darbo. Sveikatos problemos bei ligos taip pat buvo viena priežasčių, sutrukdžiusių 10 proc. apklausos dalyvių balsuoti pastaruosiuose rinkimuose į EP. 12 proc. apklaustųjų nebalsavimo priežastimi nurodė nesidomėjimą Europos reikalais arba tai, jog retai ar visai nedalyvauja rinkimuose. 5 proc. respondentų iš Lietuvos nurodė, jog yra nepatenkinti Europos Sąjunga ar Europos Parlamentu kaip institucija. Galiausiai, 1 proc. apklausos dalyvių stigo viešų debatų ar rinkimų kampanijų ir tai jie nurodė kaip priežastis, dėl kurių nusprendė savo balso niekam neatiduoti pastaruosiuose rinkimuose į EP. Taip pat 1 proc. lietuvių nebalsavo dėl registracijos problemų.
Lyginant apklaustųjų iš Lietuvos rezultatus su bendru ES šalių rezultatų vidurkiu, tarp balsavimo priežasčių didelės skirties nėra: daugelio europiečių gretose vyrauja nuomonė, jog pirmiausia balsavimas yra pilietinė pareiga. Pagrindine problema, skatinusia balsuoti, tiek lietuviai, tiek kitų ES šalių atstovai dažniausiai įvardijo ekonomiką ir augimą. Vienas ryškesnių skirtumų tas, kad socialinės ES piliečių apsaugos problema aktualesnė lietuviams, kai tuo tarpu bendras ES narių vidurkis rodo svaresnėmis balsavimo priežastimis esant aplinkosaugos ir žmonių teisių temas. Apžvelgus nedalyvavimo rinkimuose į EP duomenis matyti, kad lietuviai domisi politika kiek mažiau nei demonstruoja bendras ES šalių vidurkis. Didesnę skirtį veikiausiai būtų galima pamatyti ateityje lyginant konkrečių ES narių apklausos rezultatus.
„G. ž.“ inform.