Gaisrų sumažėjo, gelbėjimo darbų atlikta daugiau

Loreta EŽERSKYTĖ

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba paskelbė 2019 metų veiklos rezultatus.

Daugiausia degė Lyduokių ir Pivonijos seniūnijose

Pernai rajone kilo 180 gaisrų: 74 – mieste ir 106 kaimo vietovėse. Kaip pažymėjo rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas, 2019-iais užregistruotų gaisrų skaičius buvo mažesnis nei prieš metus. 2018 m. kilo 198 gaisrai. Prieš tai – 2017 ir 2016 m. – jų buvo mažiau – atitinkamai 168 ir 164.

Statistikos duomenimis, 2019-iais gaisre žuvo vienas žmogus. Jo gyvybę nusinešė metų pradžioje mieste, buvusio Policijos komisariato nenaudojamose patalpose, kilęs gaisras. Prieš tai dvejus metus rajone gaisruose žuvusių žmonių nebuvo. 2016-iais buvo 4 aukos (3 – mieste ir 1 – kaime). 2019 m. gaisre traumuotas 1 žmogus ( kaime). 2018 m. gaisruose sužaloti 3 žmonės.

Pagal kaimo seniūnijas 2019-ieji gaisringiausi buvo Lyduokiuose. Pernai šioje seniūnijoje kilo 18 gaisrų (2018 m. – tik 3, 2017 m. – 5). Pivonijos seniūnijoje užregistruota 17 gaisrų (2018 m. – 12, 2017 m. – 7), Šešuolių – 10 (2018 m. – 5, 2017 m. – 3), tiek pat ir Žemaitkiemio (2018 m. – 8, 2017 m. – 4) bei Pabaisko seniūnijose (2018 m. – 7, 2017 m. – 5). Taujėnų seniūnijoje kilo 9 (2018 m. – 13, 2017 m. – 10), Siesikų – 8 (2018 m. – 9, 2017 m. – 10), Veprių – 7 (2018 m. – 4, 2017 m. – 3), Želvos – 7 (2018 m. – 5, 2017 m. – 10). Deltuvos seniūnijoje pernai registruoti 6 gaisrai (2018 m. – 22, 2017 m. – net 28), Vidiškių – 4 (2018 m. – 25, 2017 m. – 26). Pastarosiose dviejose seniūnijose per metus gaisrų skaičius sumažėjo ženkliausiai.

Dažniausia gaisrų priežastis – pašalinis ugnies šaltinis (104). Dėl neatsargaus žmogaus elgesio kilo 32, dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų – 29, dėl transporto priemonių elektros instaliacijos gedimų – 13, dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų – 11 gaisrų.

Pernai autoįvykiuose ir pan. ugniagesiai išgelbėjo net 14 žmonių, 2018-iais – 4, 2017-iais – 8.

2019 m. ugniagesiai atliko 136, 2018 m. – 112, 2017 m. 114 gelbėjimo darbų. Dažniausiai (63 kartus) teko teikti pagalbą specialiosioms tarnyboms, 37 kartus suteikta pagalba buityje, 25 – darbai transporto avarijose.

Praėjusiais metais ugniagesiai gelbėtojai mieste į įvykį atvyko vidutiniškai per 7,14 min., kaime – per 13,22 min. (riba – atitinkamai 8 ir 18 min.). Mieste ugnį sustabdyti pavyko vidutiniškai per 6,09 min., kaime – per 19,5 min. Mieste ugnis sustabdyta per 11,53 min., užgesinta per 23,19 min., kaime – atitinkamai per 16,47 ir per 35,32 min.

Daugiausia nelaimių pernai rajone vyko 10-14 valandomis (126). Laikotarpiu nuo 6 iki 10 valandos užregistruotos 88 nelaimės, nuo 14 iki 18 valandos – 83, nuo 18 iki 22 valandos – 56, nuo 2 iki 6 valandos – 37. Mažiausiai nelaimių (20) rajone įvyko pirmoje nakties pusėje, nuo 22 iki 2 valandos.

Pernai rajono Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba organizavo akciją ir visų pageidaujančių miesto ir kaimo gyventojų būstuose nemokamai įrengė 150 autonominių dūmų detektorių. Vykdydami visuotinę akciją „Gyvenkime saugiai“, kartu su įvairių įstaigų darbuotojais ugniagesiai aplankė 1 750 gyventojų būstų. Taip pat tarnyba aštuonis kartus dalyvavo mokymo ir ugdymo įstaigų, kitų įstaigų evakuacinėse pratybose, tris kartus vedė saugaus elgesio vandenyje paskaitas ir praktinius užsiėmimus.

21 vaikų, moksleivių ir suaugusiųjų grupei surengtos ekskursijos, organizuotas vaikų ir moksleivių piešinių ir vaizdo įrašų priešgaisrine ir civilinės saugos tema konkursas, įvairių renginių metu ugniagesiai gelbėtojai skleidė priešgaisrinės ir civilinės saugos žinias, organizavo prevencines akcijas „Nedegink pernykštės žolės“, „Saugi javapjūtė”, „Gyvenkime saugiai”, „Būk saugus, moksleivi”, taip pat rengė ir platino atmintines „Dėl sausos žolės deginimo“, „Ištikus nelaimei skambinkite 112“, „Patarimai, kaip saugiai prižiūrėti krosnis ir dūmtraukius“, „Autonominis dūmų jutiklis“.

Iš viso Ukmergės priešgaisrinėje tarnyboje 2019-iais buvo 42,5 pareigybės, iš jų šešios – nesukompektuotos.

Šalyje žuvo mažiau žmonių

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje kilo 11 509 gaisrai, jų metu žuvo 70 žmonių, vaikų žūčių pavyko išvengti, 164 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2018 m., gaisrų sumažėjo 2,9 proc. – užpernai kilo 11 848 gaisrai, kuriuose žuvo 86 žmonės, o 174 gyventojai patyrė traumų. Lyginant su 2018 metais, pernai žuvo šešiolika gyventojų mažiau (18,6 proc. mažiau nei 2018 m.). Tai mažiausias gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 37 metus.

2019 m. žmogus žūdavo kas 164-ame gaisre, o 2018 m. – kas 138-ame. 2019 m. gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 147 gyventojus, iš jų 11 vaikų. Palyginti su užpernai – 6,5 proc. daugiau (2018 m. gaisruose išgelbėti 138 gyventojai). Gaisrų statistika liudija, kad kaimuose gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose. Tragiškiems padariniams didelės įtakos turi jau ne vienerius metus nesikeičiančios socialinės problemos: nedarbas, girtavimas, neatsargus rūkymas, dėl lėšų trūkumo netvarkoma šildymo įranga, pasenusi elektros instaliacija, žaibolaidžiai ir kt.

Penkerių metų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,3 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 48 vyrai, 17 moterų, o penkių žmonių tapatybės nenustatytos. Gaisruose žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 60 metų (2018 m. – 60). Pernai dažniausiai gaisruose žuvo nuo 50 iki 67 metų amžiaus žmonės (žuvo 28 gyventojai).

Daugiausia žmonių pernai žuvo sausio (11), vasario (10), balandžio (9) ir gruodžio (9) mėnesiais, esant šaltajam laikotarpiui bei šildymo sezono metu, o mažiausiai – liepos mėnesį (1 gyventojas), kai gyventojai daugiau laiko praleidžia lauke.

Analizuojant žmonių žūtis pagal savaitės dienas, daugiausia jų žuvo ketvirtadienį, šeštadienį ir sekmadienį (po 13 gyventojų), pirmadienį (11) ir antradienį (10), o mažiausiai – trečiadienį (2). Pirmadienį kilo net 2 gaisrai, kurių metu žuvo po du šalies gyventojus.

Tragiškiausios mėnesio dienos pernai buvo 5-oji ir 11-oji (žuvo 5 žmonės), 7-oji, 8-oji, 23-oji ir 24-oji (žuvo po 4 žmones). Nuo 2-os iki 4-os mėnesio dienos žmonių aukų pavyko išvengti.

Gaisrų statistika rodo, kad pernai daugiausia gaisrų kildavo nuo vidurdienio ir iki vėlyvo vakaro, t. y. nuo 12 iki 22 val. (7 680 gaisrai, arba 67 proc. visų gaisrų). Mažiausiai gaisruose pernai buvo žūstama nuo 12 iki 14 val. (žuvo 1 gyventojas) ir nuo 4 iki 6 val. (žuvo 3 gyventojai), o tragiškiausios valandos – nuo 22 iki 24 val. (žuvo 15 gyventojų) ir nuo 2 val. iki 4 val. gaisruose žuvo 13 gyventojų. 2019 m. dėl gaisro trijose savivaldybėse buvo paskelbtos savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos. Be to, 2019 m. kilo 4 gaisrai, atitinkantys ekstremaliųjų įvykių kriterijus. 2018 m. gaisrų, kurie atitiktų ekstremaliųjų įvykių kriterijus bei dėl kurių būtų paskelbta ekstremalioji situacija, nebuvo.

Iš 11 509 pernai kilusių gaisrų daugiausia jų kilo atvirosiose teritorijose – 4 980, arba 43,3 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 3,2 tūkst. hektaro. Palyginti su 2018 metais, jų padaugėjo 12,8 proc. 2 375 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 20,6 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 55 gyventojai, vaikų aukų pavyko išvengti (2018 m. gaisruose žuvo 2 vaikai). 794 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (6,9 proc. visų gaisrų), juose žuvo 5 žmonės. Iš jų daugiausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 313 gaisrų, kuriuose žuvo 3 gyventojai), pirtys (129), garažai (63). Užgesinti 1 078 transporto priemonių gaisrai (9,4 proc. visų gaisrų), juose degė daugiau kaip 750 lengvųjų automobilių. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 99 gaisrai (0,9 proc. visų gaisrų).

Miestuose užgesinta 5 211 gaisrų (45 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 6 298 (55 proc.). Lyginant 2018 m., pernai gaisrų kaimo vietovėse kilo 3,9 proc. daugiau, o miestuose – 10 proc. mažiau.

Pernai užregistruoti 184 melagingi (13,6 proc. daugiau nei užpernai) ir 4 592 nepagrįsti iškvietimai. Palyginti su 2018 metais, nepagrįstų iškvietimų sumažėjo 1 proc.

Gaisrai pernai sudarė 49 proc., o gelbėjimo darbai – 51 proc. atliktų darbų. Analizuojant gaisrų ir atliktų gelbėjimo darbų kitimą, galima pastebėti, kad pernai atliktų gelbėjimo darbų ir kilusių gaisrų skaičiai beveik vienodi. Lyginant su 2014-2018 metų atliktų gelbėjimo darbų vidurkiu (10 333), pernai jų buvo atlikta 16 proc. daugiau. Ir gaisrų pernai kilo 1,6 proc. daugiau nei penkerių metų vidurkis (11 325 gaisrai).

Ugniagesiai gelbėtojai 4 411 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje. 3 908 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. 1 700 darbų atliko autoavarijose, kur panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 181 nukentėjusį asmenį bei ištraukė 57 žuvusiųjų kūnus.

377 kartus ugniagesiams teko dirbti vandenyje ir ant ledo (27,1 proc. mažiau nei užpernai). Šių darbų metu jie ištraukė 120 skenduolių, tarp jų 13 vaikų bei išgelbėjo 41 gyventoją.

Be to, ugniagesiams 146 kartus teko surinkti gyvsidabrį, 587 kartus likviduoti cheminius incidentus, 665 kartus budėti nukenksminant sprogmenis, 35 kartus dirbti aukštyje bei 161 kartą atlikti kitus gelbėjimo darbus. 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų pernai teko 43 gelbėjimo darbai.

Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti 6 proc. daugiau gyventojų nei užpernai. 2019 m. atliekant gelbėjimo darbus išgelbėti 399 gyventojai (2018 m. – 378), iš jų 41 vaikas (36).

Ukmergės PGT nuotr.