Posėdžiavo Ekstremalių situacijų komisija

Daiva ZIMBLIENĖ

Rajono savivaldybės administracijos Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė

Lapkričio 12 dieną rajono savivaldybėje vyko Ekstremalių situacijų komisijos (ESK) posėdis. Jame dalyvavo šiai komisijai pirmininkaujantis rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas, Savivaldybės gydytoja Dainora Šlinkšienė, Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Gediminas Narbutas, Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas, vyresnysis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Valdas Rabazauskas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas, Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Ričardas Gleiznys, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Kęstutis Urbonavičius, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos specialistė Kotryna Žigaitė.

Sušaukti ESK posėdį inicijavo spalio mėnesio pabaigos įvykiai Ukmergėje. Spalio 28-ąją vienoje Deltuvos gatvėje įsikūrusioje įmonėje įtarimų sukėlė iš Rusijos gautas vokas su neaiškios kilmės milteliais, o kitą dieną dėl buvusiame Ukmergės kraštotyros muziejaus pastate, kraustymosi į naujas patalpas metu, rasto eksponato – artilerijos sviedinio korpuso su sprogdikliu – buvo paskelbtas planas „Skydas“.

„Apie radinius buvo pranešta tik policijai ir ugniagesiams, savivaldybės administracijos vadovų apie tai niekas neinformavo. Tad reikia pasitarti, kas ir kaip turi pranešti, jei pasikartotų panašūs incidentai“, – sakė D. Varnas.

Susirinkusieji aptarė reagavimo į incidentą veiksmus. V. Rabazauskas informavo, jog keičiantis informacija apie įvykį, ekstremalų įvykį ar ekstremalią situaciją vadovaujamasi senu dokumentu – 2011 metų gegužės 3 dienos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintu tvarkos aprašu.

D. Vyšniauskas siūlė patvirtinti ir dar vieną – rastų neaiškios kilmės medžiagų (radinių) likvidavimo tvarkos aprašą: „Neaišku, kas turi paimti, kas privalo nuvežti į laboratoriją minėtų radinių mėginius, kas atsakingas už teritorijos sutvarkymą ir kt. Niekas neįpareigotas atlikti tų veiksmų. Ugniagesių pagrindinis darbas – gesinti gaisrus ir gelbėti žmones. Mūsų turimos apsaugos priemonės skirtos mūsų darbuotojų apsaugai ir visi matavimo prietaisai skirti tam, kad nustatyti pavojingo židinio zoną ir ribas. Iki šiol panašių įvykių metu viskas išsispręsdavo bendromis jėgomis“.

Po kilusių diskusijų nuspręsta kitam posėdžiui parengti naujus minėtų tvarkų aprašų pavyzdžius.

Kitas ESK aptartas klausimas – afrikinio kiaulių maro (AKM) situacija pasaulyje, Lietuvoje ir Ukmergės rajone. Pranešėjas R. Gleiznys informavo, jog prieš penkerius metus į Europą įsisukęs AKM dar niekur nesitraukia. „Karščiausiu židiniu“ išlieka Rumunija. Čia kiaulių ūkiuose yra nustatyta 1 566, o vietos laukinėje faunoje – 548 AKM židiniai. Antroje vietoje yra Lenkija (atitinkamai 48 ir 1 915), toliau rikiuojasi Bulgarija (40 ir 83) ir Lietuva (19 ir 414).

„Šernų bandos Lietuvoje sparčiai atsistato, reikėtų mažinti jų populiaciją. Ūkininkai, auginantys kiaules, turėtų laikytis biosaugos reikalavimų“, – akcentavo R. Gleiznys.

Pasak jo, iš Ukmergės rajone iki šių metų lapkričio 8 dienos 41 nušauto šerno šešiems buvo nustatytas AKM, o iš 4 rastų šernų gaišenų vienam nustatytas AKM. Šiais metais nustatyta 19 AKM kiaulių ūkiuose, 184 kiaulės sunaikintos. Ukmergės rajone šiuo metu yra 36 kiaulių augintojai, kurių ūkiuose yra 237 kiaulės.