Idėją įgyvendino, o paskui pamiršo…

Nijolė STUNDŽIENĖ

Į redakciją kreipėsi ukmergiškis, kuris teiravosi, kas turi prižiūrėti teritoriją, esančią tarp Kultūros centro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos. Tuo jis susidomėjo po to, kai eidamas tarp šių pastatų pastebėjo apleistą, žolėmis apaugusį sveikatingumo takelį.

„Kiek pamenu, prieš keletą metų, kai šis neįprastas, įrengtas iš smėlio, žvyro, pjuvenų, kankorėžių, eglių šakų, takelis buvo atidarytas, vyko iškilmės. Jo iniciatoriai tikėjosi, kad čia gausiai lankysis žmonės, vaikščios basomis ir taip atsipalaiduos. Tačiau netrukus ši erdvė buvo užmiršta, apleista. Keista, kad niekas šio objekto neprižiūrėjo, neatnaujino. Panašu, kad tuomet svarbiausia buvo įgyvendinti idėją, nemąstant, kas bus atsakingas už priežiūrą. Taip visi ir pamiršo šį sveikatingumo taką“, – apgailestavo laikraščio skaitytojas.

Išties, pačiame miesto centre minėtasis sveikatingumo takas buvo įrengtas 2015-ųjų rugsėjį, Europos judriosios savaitės metu bei minint Tarptautinę dieną be automobilio. Apie 15 metrų besitęsiantį takelį sudarė dešimt maždaug 7 centimetrų aukščio, 1,5 metro pločio ir tiek pat ilgio kvadratų, į kiekvieną jų buvo supiltos skirtingos faktūros medžiagos. Šią naujovę miestelėnams pasiūlė ir įgyvendino Turizmo ir verslo informacijos centras kartu su miesto seniūnija, tuometine Ukmergės miškų urėdija bei įvairiomis miesto mokyklomis bei organizacijomis. Tako korpusui medienos parūpino miškininkai, o medžiagos kvadratams pripildyti maišais sutempė miesto mokyklų, įmonių bei organizacijų atstovai. Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleiviai pririnko pušų kankorėžių ir gilių, jaunieji socialdemokratai – eglių kankorėžių, savivaldybės darbuotojai atvežė skaldos, jūrų skautai – pjuvenų, Visuomenės sveikatos biuras – eglių šakų, Jaunimo laisvalaikio centras – akmenukų, A. Sutkaus individualioji įmonė – medinių trinkelių, Ukmergės seniūnija – smėlio bei žvyro.

Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Lina Baublienė, pasiteiravus, kodėl visi pamiršo minėtąjį takelį, pripažino, jog nepavyko išspręsi priežiūros klausimų, pritrūko bendros komunikacijos. „Žinome situaciją ir patys norime šį takelį panaikinti, – sakė L. Baublienė. – Galvojome ir apie jo atnaujinimą, svarstėme galimybę susikviesti tuos pačius partnerius, bet abejojame, ar tai pavyktų.“

Direktorė prisiminė posakį – „šešios auklės, vaikas – be galvos“, kuris labiausiai tinka šiai situacijai apibūdinti. Pasak L. Baublienės, tuomet buvo tikėtasi, kad miesto seniūnija, tvarkydama miestą, prižiūrės ir šį takelį: „Mes niekam liepti ar įsakyti tvarkyti negalime, o patys neturime nei kastuvų, nei grėblių, nei darbininkų. Net ir nusprendus visa tai panaikinti, teks kreiptis pagalbos į seniūniją, nes reikia viską iškasti, surinkti, išlyginti…“

L. Baublienė padėkojo ukmergiškiui, kuris pastebėjo apleistą takelį, nepraėjo abejingai pro šalį, tačiau direktorė apgailestavo, kad neatsiranda žmonių, kurie imtųsi iniciatyvos visa tai sutvarkyti.

Sveikatingumo takelis atidarymo dieną.

Redakcijos archyvo ir AUTORĖS nuotr.