Paminėjome Laisvės varpo šimtmetį

Audronė TELŠINSKIENĖ

Lietuvos kampanologų draugijos kanclerė

Lietuvos kampanologų draugija „Societas campanarum Lituaniae“ Kaune iškilmingai paminėjo Lietuvos Laisvės varpo šimtmetį. Šventėje dalyvavo ir vepriškis, draugijos valdybos narys Romas Petras Šaulys.

Iškilmės prasidėjo Šv. Jurgio Kankinio pranciškonų bažnyčioje aukojamomis šventomis Mišiomis.

Lietuvos kampanologų draugiją šiltai priėmė Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas – kun. Paulius Saulius Bytautas: pakvietė arbatos, diskutavo su draugijos nariais apie Šv. Jurgio Kankinio pranciškonų bažnyčioje buvusius varpus, jų istoriją.

Po to visi pasuko link Vytauto Didžiojo karo muziejaus, kurio sodelyje dėmesį traukia bokštas, slepiantis Lietuvai neabejotinai svarbų simbolį – Laisvės varpą. Tokių varpų pasaulyje yra tik trys, o šis pirmą kartą suskambėjo prieš 100 metų – 1919 m. birželio 8 dieną.

Siekdamas garsinti Lietuvos vardą, 1919 m. gegužės 9 d. Čikagos lietuvių konferencijoje advokatas Jonas Bagdžiūnas-Borden pasiūlė nuliedinti nepriklausomybės simbolį – Laisvės varpą ir įteikti jį Amerikos lietuvių seimui, kuris jį padovanotų Lietuvai.

Laisvės varpo idėją J. Bagdžiūnas susiejo su JAV Laisvės varpu, kuris skambėjo 1776 m. liepos 8 d., kai buvo viešai skaitoma liepos 4 d. JAV Nepriklausomybės deklaracija. Lietuvai skirtas Laisvės varpas buvo užsakytas ir nulietas Sent Luiso metalurgijos gamykloje (St. Loui, MO) pagal JAV Filadelfijos Laisvės varpą – vieną svarbiausių JAV nepriklausomybės simbolių. Varpas buvo 4 pėdų (121,92 cm) aukščio ir 3 pėdų (91,44 cm) pločio. Svėrė 1 000 svarų (500 kg) be rėmų, o su rėmais – 1 200 svarų (600 kg). Vienoje varpo pusėje užrašytas Lietuvos diplomato, politinio bei visuomenės veikėjo Broniaus Kazio Balučio sukurtas tekstas: „O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas kas negina jos“, o kitoje – „Amerikos lietuvių seimas Lietuvai, birželio 9, 10 ir 11 d. 1919 m. Chicago, IL.L.“

Laisvės varpas buvo atidengtas ir pirmą kartą suskambėjo 1919 m. birželio 8 d. Čikagos „Auditorium“ teatre, Amerikos lietuvių seimo išvakarėse. Renginyje dalyvavo 4 000 žmonių, iš jų ir Čikagos municipaliteto bei JAV federalinės valdžios atstovai. Laisvės varpas buvo pastatytas priekyje bei apdengtas JAV ir Lietuvos vėliavomis. Jis dar metus keliavo po Ameriką. 1920 m. rugpjūčio 20 d. Čikagoje, „Auditrium“ teatre, Laisvės varpo komiteto pirmininkas J. Bagdžiūnas jį perdavė Lietuvos atstovui Jonui Vileišiui.

Nuo 1920 m. rugpjūčio 15 d. Laisvės varpas perėjo į Lietuvos valstybės rankas.

Jis per Liepoją pasiekė Lietuvą 1922 m. sausio 13 d. Nors JAV lietuvių pageidavimu Laisvės varpas turėjo būti įkeltas į Gedimino pilies bokštą, bet Vilnius tuo metu buvo okupuotas Lenkijos ir to nebuvo galima padaryti. Ministrų kabineto sprendimu varpas perduotas Karo muziejui ir daugiau kaip mėnesį buvo eksponuojamas šalia paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę, po to įkeltas į muziejaus varpų bokštą ir vasario 16 d. iškilmingai pašventintas.

Tarpukarį Laisvės varpas skambėdavo politinių, karinių ir kultūrinių švenčių dienomis.

Sovietų ir nacių okupacijų metu Laisvės varpas neskambėjo. Viena išimtis – 1941 m. birželio 23 d. sukilimas, kada varpas sugaudė, paskelbdamas Nepriklausomybės atstatymą. Po to ilgiems dešimtmečiams nutilo. Pirmą kartą Laisvės varpas suskambo 1989 m. vasario 16 d., atidengiant Laisvės paminklą. 2005 m. lapkričio 15 d. remontuojant Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokštą, Laisvės varpas buvo nuimtas ir eksponuojamas muziejaus viduje iki 2006 m. balandžio 6 d. Tuo metu jį pamatė apie 20 tūkstančių žmonių. Šiandien Laisvės varpas kabo muziejaus bokšte ir skamba itin retai iškilmių metu, tad yra girdimas, bet nematomas.