Į Ukmergės senamiestį atklydo stirninas

Loreta EŽERSKYTĖ

Balandžio 19-osios rytas Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui Ričardui Gleizniui prasidėjo netikėtumu – į senamiestyje, Sodų gatvėje, esančios įstaigos kiemą atklydo trečius metus pradėjęs stirninas. Miško gyventojas veterinarijos specialistams sukėlė šiek tiek rūpesčių. Tačiau praėjus kelioms valandoms šioje stirnino gelbėjimo operacijoje dalyvavę ukmergiškiai jau džiaugėsi rezultatu – žvėrelis laimingai pasiekė tikruosius savo namus, mišką.

Ukmergiškis R. Gleiznys „Gimtajai žemei“ papasakojo, kad penktadienio rytą, prieš 7 valandą, jam paskambinęs kaimynas pranešė, jog į tarnybos kiemą pro pravirus vartus pateko stirna.

„Jis ryte važiavo į darbą. Kai iš kiemo išsuko į Sodų gatvę, pamatė ant grindinio gulinčią stirnelę. Išsigandusi ji staiga stryktelėjo ir atsidūrė aptvertame mūsų tarnybos kieme. Kad žvėrelis neišbėgtų į gatvę, kaimynas uždarė vartus…“ – pasakojo Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas.

Nors veterinarijos specialistams savo darbe kiekvieną dieną tenka rūpintis gyvuliais, gyvūnais, gelbėti į miestą atklydusią stirną teko pirmą kartą.

Susisiekęs su rajono aplinkosaugininkais viršininkas išgirdo, jog Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcija tokių problemų nesprendžia. Tuomet jis paskambino Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentui Vytautui Gustaičiui.

„Kadangi miško žvėris atsidūrė mieste, kur aplinkui yra žmonių ir nemažai transporto, jį išleidus iš aptvertos teritorijos kiltų pavojus tiek jam, tiek aplinkiniams. Todėl asociacijos vadovas mums patarė, jog saugiausia būtų laukti vakaro ir tuomet žvėrelį bandyti palydėti iš miesto“, – sakė R. Gleiznys.

Tačiau vakaro laukti neprireikė. Į darbą atvykęs inspektorius Edmundas Dabrickas, kuris taip pat yra ir ilgametis medžiotojas, greitai sumetė saugų stirnino gelbėjimo planą.

Visų pirma jis buvo įviliotas į saugesnę vietą – siaurą praėjimą tarp garažo ir tvoros. Paėmę gabalą plokštės, jie kartu su inspektoriumi Algimantu Kalesnyku besiblaškantį stirniną greitai užspeitė prie sienos. Kai žvėrelis pateko į vyrų rankas, jie surišo jo kojas, kad šis negalėtų judėti ir nesusižeistų. Miško gyventojas buvo paguldytas į dūdmaišį ir automobilio bagažinėje išgabentas iš miesto.

„Priklydėlį nuvežėme iki Žeimių miško ir čia paleidome. Jis tik sušvytravo prieš mūsų akis balta uodegėle ir nustryksėjo į tankmę“, – šypsodamasis kalbėjo R. Gleiznys ir pridūrė, jog palydėdami žvėrelį juokavo, kad šis žinojo, į kurį kiemą Ukmergėje reikia ateiti…

Pasak E. Dabricko, nors stirnino gyvybei buvo iškilęs pavojus, jis beveik neabejoja, jog miško žvėris išgyvens. Tuo labiau kad iš pažiūros jis buvo stiprus ir sveikas, jokių sužalojimų, išskyrus paviršinius ragų nubrozdinimus, bei nuovargį veterinarijos specialistai nepastebėjo.

Susisiekėme ir su Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentu V. Gustaičiu. Jis sakė, jog tokie atvejai, kai miško žvėrys – stirnos, netgi briedžiai – atklysta į miestus, pastaraisiais metais gana dažni. Pašnekovas pusiau juokais užsiminė, kad jis didmiesčiuose miško žvėrių mato daugiau nei valkataujančių šunų…

„Kaune, gana judrioje vietoje, VI forto teritorijoje, neseniai vis stebėjau 18 ar 19 stirnų būrį. Jos ramiai skabė augalus, visiškai nekreipdamos dėmesio į automobilius bei žmones. Tai reiškia, jog stirnos mieste jaučiasi saugiai. Jų čia netyko medžiotojai, pakanka pašaro. Tačiau tokios kvailiukės neretai gali pakliūti į savotiškus spąstus, kai užklysta į uždarą teritoriją ir neranda kelio išeiti“, – „Gimtajai žemei“ kalbėjo specialistas.

Jo teigimu, tokiais atvejais dažniausiai tenka miško žvėris užmigdyti. Deja, vaistų poveikis ir patirtas stresas dažniausiai būna pražūtingi. Į mišką iš miesto nugabenti žvėrys retai išgyvena.

Pasak V. Gustaičio, bendrų ir koordinuotų pastangų dėka Ukmergėje stirnino gelbėjimas ne tik neužtruko, bet ir vyko taip, kad jis pajustų kuo mažiau streso.

Pašnekovas pataria, mieste išvydus miško gyventoją, jo nebaidyti, negąsdinti ir skubiai kreiptis į specialistus. Pagal galimybes jie atvyksta į vietą arba suteikia konsultaciją, kaip padėti žvėreliams, kad jie nenukentėtų patys ir nekeltų pavojaus aplinkiniams.

R. GLEIZNIO nuotraukos