Posėdžiauja 28 Bendrijos valstybių atstovai.

Aktualijos, Naujausi

Priešpaskutinėje sesijoje – svarbūs sprendimai

Praėjusią savaitę Strasbūre (Prancūzija) vyko Europos Parlamento (EP) plenarinė sesija. Tai – vienas iš svarbiausių EP darbo aspektų, kadangi plenariniuose posedžiuose užbaigiamas teisėkūros procesas, kuris vyksta Parlamento komitetuose ir frakcijose. „Gimtosios žemės“ redakcija gavo EP biuro Lietuvoje kvietimą vykti stebėti sesiją, tad reportažuose pasakosime apie tai, kaip priimami ne tik Bendrijai, bet ir pasauliui svarbūs sprendimai.

Dirba trijose valstybėse

Europos Parlamentas dirba trijose vietose – Briuselyje (Belgija), Liuksemburge ir Strasbūre. Visų EP pastatų bendras plotas sudaro 1 072 082 kvadratinius metrus.

Oficiali Europos Parlamento buveinė yra įsikūrusi keturių pastatų komplekse Strasbūre. Jo plotas – 338 659 kvadratiniai metrai. Pastatuose yra 2 655 biurai ir 51 posėdžių salė, tarp jų – ir daugiau kaip 750 vietų plenarinių posėdžių salė, kurioje posėdžiai vyksta kiekvieną mėnesį.

Priešpaskutinė sesija

Kovo 25–28 dienomis vykusi plenarinė sesija – priešpaskutinė šios kadencijos europarlamentarams. 2014 metais vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą buvo išrinktas 751 narys iš 28 Europos Sąjungos valstybių narių. Diskusijos Parlamente vyksta 24 kalbomis, taip pat – ir lietuvių. Parlamento nariai, pareigūnai, vertėjai žodžiu ir raštu privalo laikytis labai tikslių taisyklių, kad būtų užtikrinta sklandi posėdžio eiga.

Į EP išrinkta vienuolika Lietuvos atstovų

Jau tampa tradicija, kad Lietuva yra tarp ,,vyriškiausių“ vadovų komandų. Mažiausiai moterų yra ne tik mūsų Ministrų kabinete, bet ir Europos Parlamente. Iš vienuolikos atstovų Europos Sąjungos įstatymų leidybos institucijoje buvo išrinkta vienintelė moteris – Vilija Blinkevičiūtė. Kai EP nario mandato atsisakė Gabrielius Landsbergis, jo vietą užėmė dar viena moteris – Laima Andrikienė.

Telkiasi į Europos politines grupes – frakcijas

Vykstant plenariniams posėdžiams, europarlamentarai salėje sėdi susiskirstę ne pagal valstybes, bet pagal partinę priklausomybę, nes visi išrinktieji telkiasi į Europos politines grupes – frakcijas. Politinės frakcijos atlieka svarbų vaidmenį nustatant Parlamento darbotvarkę, renkant EP pirmininką, vicepirmininkus, komitetų vadovybę, skiriant pranešėjus bei paskirstant kalbėjimo laiką plenariniuose posėdžiuose.

Atlyginimas – vienodas

Visi EP nariai gauna vienodą atlyginimą. Internetiniame puslapyje europarl.europa.eu skelbiama, kad mėnesinis EP narių atlyginimas neatskaičius mokesčių sudaro 8 757 EUR (nuo 2018 m. liepos mėn.). Visi EP nariai moka ES mokesčių ir draudimo įmokas, kurias atskaičius atlyginimas sudaro 6 824 EUR.

Europarlamentarams mokama ir maždaug po 300 Eur dienpinigių, kai EP narys dalyvauja oficialiuose Europos Parlamento organų, kurių yra narys, posėdžiuose.

Taip pat neatsiskaitytinai EP nariams mokama mėnesinė 4 342 eurų bendrųjų išlaidų išmoka. Šiais pinigais galima apmokėti biuro išlaidas, telefono sąskaitas, pašto mokesčius, interneto prenumeratas, pirkti biuro reikmenis, knygas, laikraščius, kompiuterinę įrangą ir kt. Lėšos skiriamos europarlamentarui paprašius. EP nariams kas mėnesį skiriami 24 164 eurai padėjėjams samdyti. Pagal pateiktus bilietus europarlamentarams sumokama už keliones darbo reikalais.

EP nariai turi teisę gauti senatvės pensiją sulaukę 63 metų amžiaus. Pensija sudaro 3,5 proc. atlyginimo už kiekvienus pilnus išdirbtus metus, tačiau iš viso negali viršyti 70 proc. atlyginimo. Šios pensijos mokamos Europos Sąjungos biudžeto lėšomis.

Draus prekiauti vienkartiniais plastikiniais daiktais

Praėjusią savaitę posėdžiavę europarlamentarai priėmė nemažai sprendimų. Vienas jų – nuo 2021-ųjų nutraukti prekybą vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais.

Bus draudžiama prekiauti vienkartiniais plastikiniais daiktais, kuriems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Tokie daiktai naudojami trumpai, o išmesti į atliekas nesuyra ilgus dešimtmečius. Jais ypač teršiami jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. visų vandens gelmių atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą.

 Todėl nuo 2021 m. ES nebebus prekiaujama vienkartiniais plastikiniais įrankiais ir indais, balionų lazdelėmis, šiaudeliais, ausų krapštukais, taip pat iš polistireno putplasčio pagamintomis maisto ir gėrimų pakuotėmis bei indais. Šiame sąraše – ir okso-degraduojančio plastiko gaminiai.

EP ir Europos Taryba nutarė įpareigoti valstybes užtikrinti, kad iki 2025 metų būtų perdirbama bent 25 proc., o iki 2030-ųjų – 30 proc. plastikinės taros. Iki 2029 metų reikia pasiekti, jog būtų surenkama 90 proc. plastikinės taros.

Ant drėgnų bei sanitarinių servetėlių, cigarečių su plastikiniais filtrais ir plastikinių puodelių pakuočių bus privalu informuoti, jog netinkamai išmesti šie daiktai žaloja aplinką dėl juose esančio plastiko.

Cigarečių filtrų gamintojai bus įpareigoti apmokėti išlaidas nuorūkų surinkimo sistemoms diegti. Cigarečių filtrai yra antra pagal paplitimą plastiko šiukšlė ES. Analogiška atsakomybė bus taikoma plastikinių žvejybos reikmenų gamintojams.

Tikimasi, kad šios priemonės leis iki 2030-ųjų sumažinti žalą aplinkai 22 milijardais eurų.

Siekia griežtesnių geriamojo vandens kokybės normų

Dar vienas sveikatai turintis didelės įtakos EP sprendimas – griežtesnės geriamojo vandens kokybės normos ir geresnė prieiga prie vandens iš čiaupo.

Šiuo metu galiojanti ES direktyva įpareigoja valstybes reguliariai tirti geriamojo vandens kokybę pagal 48 mikrobiologinius ir cheminius parametrus. Ji taip pat numato leistinas tam tikrų medžiagų ribas, o kenksmingiausios iš jų geriamajame vandenyje apskritai draudžiamos. Atsižvelgiant į naujausius tyrimus, siūloma numatyti 18 naujų arba pakoreguotų matuotinų parametrų. Ketinama gerokai sumažinti leistiną švino ir chromo kiekį geriamajame vandenyje, taip pat numatyti legionelių bakterijų, chloratų ir kitų sveikatą veikiančių medžiagų ribas.

EP siūlo įpareigoti valstybes ne tik užtikrinti geriamojo vandens kokybę, bet ir pasiekti, kad visi žmonės, ypač pažeidžiamiausios jų grupės, turėtų prieigą prie geriamojo vandens. Tam tikslui pasiekti reikėtų įrengti daugiau nemokamų geriamojo vandens čiaupų viešosiose erdvėse, taip pat administraciniuose ir viešuosiuose pastatuose. Restoranai ir valgyklos raginamos tiekti klientams geriamąjį vandenį nemokamai arba už mažą kainą.

Dėl šio teisės akto tolimesnės eigos EP jau po rinkimų toliau derėsis su ES Taryba.

B. d.

AUTORĖS nuotraukos

V. Blinkevičiūtė Europarlamente dirba 10 metų.

Europarlamentaras Rolandas Paksas.

Palikite komentarą apie straipsnį