Šventę papuošė klajojantys čigonai muzikantai ir būrėjos. Jūratės PAŽERIENĖS nuotr.

„Kultūra - mūsų dvasios stiprybės šaltinis“, Kultūra

Jasiuliškiečius subūrė senovinis turgus

Vilma BELAPETRAVIČIENĖ

Jasiuliškių socialinės globos namuose kasmet rengiama „Rudenėlio šventė“ buvo kitokia. Ją vedė socialinės darbuotojos Regina Nugarienė ir Veronika Jackūnienė. Nuskambėjus muzikos akordams ir pasiklausius gražių žodžių apie rudenį direktorius Vilius Petrauskas ir užimtumo specialistė Alvyra Paškevičienė pasveikimo „daržininkus“ ir įteikė jiems atminimo dovanas. Po sveikinimų pristatyta vaidybinė-muzikinė kompozicija „Seno turgaus tradicijos ir papročiai“, kurios scenarijų paruošė R. Nugarienė.

Mūsų senolius vėlyvo rudens šeštadieniais visi keliai vedė į turgų, nesvarbu, koks buvo oras, žmonės čia plūste plūsdavo. Etnologas Libertas Klimka teigia, jog „nuo senų senovės turgus būdavo ne tik ūkinė reikmė, bet ir žmonių betarpiško bendravimo vieta. Prekyba turguje gausiai apipinta papročiais ir tradicijomis, vietos čia atrado folkloras, liaudies dainos, etnomuzika, vaidinimai, cirko pasirodymai, išdaigos“. Labai vaizdžiai Simajudo turgų Merkinėje yra aprašęs rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius apysakoje „Raganius“.

Turguje virė pilnas triukšmo, garsų, kvapų, kalbų, paslapčių gyvenimas, didesnius prekybinius sandėrius užtvirtindavo karčemoje. O ir pavadinimų turgus turėjo ne viena – jomarkas, mugė, kermošius… Advento turgūs – skaistaturgiai, blusturgiai, šeškaturgiai ir kt. Su metais keitėsi turgaus kultūra, tradicijos. Svarbiausia turguje – prekių gausa. Mokėjimas pritraukti pirkėją, pasiūlymas bei prekės reklama – ir prekyba garantuota. Mūsų ūkininkas Volforomėjus (Jurij Ginevič) viliojo visus lašinių paltimis, dūmais kvepiančiais „kindziukais“, it ožio ragas suraitytomis dešromis. Veriovkino dvaro kepėja Barbora (Ramunė Bardauskaitė) siūlė dar karštas, ką tik iš krosnies ištrauktas bandeles su marcipanais, aguonomis, cinamonu. Akį traukė keptų, virtų „barankų“ gausa. Buvo galima nusipirkti ruginės duonos, kuri ąžuoliniame dubenyje užraugta, molinės duonkepės karštyje subrandinta. Sūrius su aguonomis, razinomis, saulėje ir krosnyje džiovintus, taip pat sviestą, grietinę iš Dvalainių pieno centro pristatė ūkininkė Jadvyga (Daiva Ribokaitė). Turguje moterims – Jonienei (Vitalija Žvinienė) ir Petrienei (šių eilučių autorei) – smagu susitikus buvo paplepėti, pasibėdoti ir „papletkavoti“. Senoviniai turgūs buvo ir pasilinksminimų vieta, čia dažnai užsukdavo klajojantys čigonai muzikantai, būrėjos. Čigoniški šokiai žavėdavo susirinkusius savo temperamentu, ryškiaspalviais apdarais, gausybe papuošalų. Aistringą šokį turgaus aikštėje šoko čigonės – Solventa Kapačiauskaitė, Liucija Kalesinskaja, Danguolė Stankevič ir Raimonda Rudzinskaitė. Artėjant šaltam metui be žolininkės Mortos (Alvyra Paškevičienė) patarimų, receptų, žolelių, arbatėlių, patepėlių neapsieina nė viena šeimininkė. Nė vienas jomarkas neįsivaizduojamas be žydų prekybininkų, jie buvo vieni svarbiausių dalyvių, nuo jų siūlomų, atvežtų iš už jūrų marių, turkiškų raštuotų medžiagų raibsta akys. Krautuvininkas žydelis Ercikas (Denis Solodiankin) pasitinka Ponią (Jolanta Čekauskaitė )ir jos Tarnaitę (Rima Sankovskaja). Kasakauskų jaunėlis Augustukas (Nerijus Steponavičius) nesunkiai duonai užsidirba pardavinėdamas degtukus, cigarus, loterijos bilietus. Pirtininkas Jokūbas (Rolandas Baronas) visus į pirtį kvietė tik už 20 centų ir dar siūlė vantų – dilgėlinės, klevinės, ąžuolinės ir beržinės.

Į senovinio turgaus vaizdinį gražiai įsilieja ir pirmojo Lietuvos estrados artisto, šlagerių pradininko Danieliaus Dolskio dainos. Muzikinius kūrinius atliko Genadijus Ginevičius, Daiva ir Kazimieras Šermukšniai, Romualdas Monkevičius, Lidija Želvienė. Kol eiliuotai senovinį turgų pristatinėjo Elena Gasperskienė, visi ekrane stebėjo realius to meto vaizdus. Šventinė popietė sukvietė pilnut pilnutėlę salę žiūrovų, kurie po pasirodymo dar ilgai šurmuliavo, vaišinosi, ragavo arbatėlę Mortos įkurtoje arbatinėje.

Palikite komentarą apie straipsnį