Rajono medikų bendruomenė – pavargusi ir pikta

Bene aktualiausia pastarųjų savaičių tema – šalies medikų viešai išsakyti nepasitenkinimai esama sveikatos sistema. Vilniuje susikūrusi Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) iniciatyvinė grupė įsteigė medikų judėjimą, kuris rūpintųsi ir medicinos darbuotojų, ir pacientų interesais. LMS išplatino peticiją, kurioje reikalaujama nuo sausio 1 dienos visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų atlyginimus padidinti 30 proc., per artimiausius metus – 50 proc., o iki 2020 m. – iki vidutinio ES šalių atlyginimo. Lietuvos gydytojų atlyginimai mažiausi Europoje. Jie 5,5 karto mažesni nei Norvegijos, 3,5 – nei Lenkijos, 1,5 – nei Estijos ir Latvijos kolegų. Taip pat peticijoje reikalaujama nedelsiant priimti dokumentus, ribojančius maksimalų darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigose, nustatyti minimalią pacientų konsultacijos trukmę, sustabdyti finansinių sankcijų ar išieškojimų taikymą sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų darbuotojams už netyčines klaidas, jeigu pacientams nebuvo padaryta žala jų sveikatai ar gyvybei.

Medikų protesto bangos bei LMS iniciatyvinės grupės vienas iš iniciatorių – Vilniaus Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas profesorius Vytautas Kasiulevičius. Jis – mūsų kraštietis, Antanos Smetonos gimnazijos auklėtinis. Kol kas neformalus medikų sambūris, pasak V. Kasiulevičiaus, savo reikalavimų sieks per derybas, o kaip spaudimo priemonę gali naudoti ir įvairias protesto formas.

Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų peticija, kurią penktadienį buvo pasirašę per 40 tūkst. žmonių, adresuojama prezidentei, Seimui, Vyriausybei bei Sveikatos apsaugos ministerijai. Keliamiems reikalavimams pritaria ir dauguma Ukmergės medikų bendruomenės narių, kurie taip pat yra pavargę ir pikti.

„Negalėjau teikti kokybiškų paslaugų“

Medikų peticiją pasirašė ir VšĮ Ukmergės ligoninė vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Gitana Čepienė. Ji šias pareigas pradėjo eiti nuo liepos pabaigos, o iki tol dirbo Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre šeimos gydytoja ir pastaruoju metu buvo poliklinikos vedėja. „Gimtosios žemės“ kalbinta medikė atvirai prisipažino, jog keisti darbo pobūdį ryžosi ne tik siekdama naujų karjeros galimybių, bet labiausiai dėl to, jog šeimos gydytojos darbas ją buvo nualinęs ir fiziškai, ir psichologiškai. „Dėl didelio darbo krūvio jau negalėjau teikti kokybiškų paslaugų, – kalbėjo G. Čepienė. – Jaučiausi išsekusi, todėl tokia situacija manęs netenkino. Nenormalu, kai gydytojui kasdien tenka priimti po 40 pacientų. Dažnai pasvarstydavau, gal esu per silpna, kad negaliu dirbti tokiu krūviu? Tačiau ir kiti kolegos buvo pikti, išsekę… Taigi, pribrendau pokyčiams, todėl man labai pasisekė, kai pakvietė užimti kitas pareigas, eiti ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojos pareigas.“

G. Čepienė.

Dirbdama šeimos gydytoja G. Čepienė turėjo apie 2 200 prie jos prisirašiusių socialiai draustų pacientų. Šis skaičius gerokai viršijo įprastas, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas normas. Pasak medikės, dirbant pirminės sveikatos priežiūros grandyje gydytojo alga priklauso nuo prisirašiusių žmonių. G. Čepienės nuomone, to neturėtų būti. Pagal įstatymą pacientas turi teisę pats pasirinkti šeimos gydytoją, o medikas neturi teisės atsisakyti. „Būtent dėl to medikai, priversti dirbti didžiuliu krūviu, tampa eiliniais dispečeriais, besistengiančiais kuo greičiau priimti žmogų, kad tik sumažėtų už durų nusidriekusi eilė. Darbo kokybė tampa nesvarbi, o aš taip dirbti negaliu, nes tai – nusižengimas Hipokrato priesaikai, – tęsė pokalbį gydytoja. – Todėl vis dažniau jaučiau vidinį nepasitenkinimą…“

Vyr. gydytojo pavaduotoja medicinai pastebi, kad net ir dienos metu, kai dirba Pirminės sveikatos priežiūros centras, žmonės kreipiasi į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių: „Ateina sloguojantys, besiskundžiantys aukštu kraujo spaudimu, pakilusia temperatūra. Visi jie teisinasi, neva šeimos gydytojas negali jų priimti. Tai liudija, kad rajone trūksta šeimos gydytojų, įstaigai reikalingas budintis medikas.“

Pasak G. Čepienės, ligoninėje dirbančių medikų, ypač konsultantų, krūviai taip pat labai dideli, skyriai pilni ligonių. Kiekvieną mėnesį gydymo įstaiga suteikia nemažai ir virškvotinių paslaugų, tačiau už tai ne visada sulaukia finansavimo. Ukmergės ligoninė susiduria ir su medicinos darbuotojų trūkumu. Ypač trūksta slaugytojų. Ieškoma ir gydytojų. Šiuo metu reikia gydytojo, kuris dienos metu dirbtų Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Buvęs šio skyriaus vedėjas Valdemaras Macionis dabar dirba Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Jis pakeitė į pensiją išėjusią skyriaus vedėją Angelę Čepelienę. Taip pat gydymo įstaigai trūksta kardiologų, reikėtų dar vieno radiologo.

Kalbinta gydytoja apgailestavo, jog mūsų šalyje sveikatos apsauga nėra prioritetinė sritis, jai skiriamas per menkas finansavimas. „Lietuvoje gydytojo valandinis atlyginimas yra mažesnis nei santechniko. Tik mediko klaidos kur kas brangiau atsieina…“ – mintimis dalijosi vyr. gydytojo pavaduotoja. Tačiau ji sakėsi tikinti, kad valdžios atstovai išgirs medikų šauksmą, įsigilins į problemas ir imsis teigiamų pokyčių, kurie būtini ne tik sveikatos apsaugos srityje dirbantiems, bet ir visiems žmonėms.

PSPC dirbs budintis gydytojas

Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytojas, laikinai einantis poliklinikos vedėjo pareigas Justas Šakalys, paklausus, kaip vertina kilusį Lietuvos medikų sąjūdį, pareiškė, jog džiaugiasi dėl vyresniųjų kolegų iniciatyvos, juos palaiko ir peticijai pritaria. Septintus metus praktikuojančio gydytojo įsitikinimu, pateikti reikalavimai liečia visą sveikatos sistemą, kuri įtakoja ir darbą mūsų rajono medicinos įstaigose. „Į tai būtina reaguoti, nes nuo pokyčių priklausys ir ateities perspektyvos dirbti Lietuvoje“, – teigė J. Šakalys.

J. Šakalys.

Minėdamas įvairias problemas šeimos gydytojas pažėrė kritikos ir dėl sugriežtintos receptinių vaistų pardavinėjimo tvarkos. Žmonės piktinasi, kad perkant vienus ar kitus vaistus prašoma receptų, nors iki šiol jų nereikėjo. Dėl jų būtina eiti pas šeimos gydytoją, dėl to ilgėja eilės, sugaištama daugiau laiko. Vaistininkai teisinasi, kad nuo lapkričio 1 dienos jie labai griežtai reikalauja receptų, nes yra įsibaiminę. Mat nuo šiol vaistinėse gali lankytis vadinamieji slapti pirkėjai. Pasak J. Šakalio, Sveikatos apsaugos ministerija pirmiau išleidžia įsakymą ir tik paskui svarsto, kaip jį bus galima įgyvendinti. Šiomis dienomis ir pas Ukmergės PSPC šeimos gydytojus taip pat padaugėjo pacientų, kurie, vaistinėse negavę įprastų vaistų, atskubėjo išsirašyti receptų.

„Dirbame žmogaus naudai, bet esame varžomi įvairių tikrintojų, – kalbėjo J. Šakalys. – Norėdami gero pacientui, darome žalą valstybei. Kartais gydytojas, nors ir būna teisus, bet padaro klaidą išrašydamas receptą, tuoj sulaukia sankcijų iš ligonių kasų. Medikus kontroliuoja ir „Sodros“ atstovai. Už menkiausią netikslumą gauname materialines baudas. Gydytojas nori padėti žmogui, bet turi laviruoti.“

Pašnekovo nuomone, šeimos gydytojas kartais apkraunamas betiksliu darbu, siuntimų pas specialistus išrašinėjimu: „Pavyzdžiui, žmogui reikia akių ligų gydytojo konsultacijos, bet jis pirmiau privalo kreiptis į šeimos gydytoją. Mes juk neturime reikiamos aparatūros, negalime patikrinti regėjimo, ištirti akių dugno ir pan., todėl siunčiame pas specialistą. Visa tai vargina ir pacientą, ir gydytoją.“

Nuo sausio įsigalioja įstatymo pataisos, pagal kurias skubi pagalba privalo būti suteikta per parą, šeimos gydytojo konsultacija – ne vėliau kaip per savaitę, specialisto konsultacija, brangūs valstybės apmokami tyrimai – per mėnesį, o planinė operacija – per du mėnesius. Jei gydymo įstaigos nesilaikys nurodytų terminų, paslauga nebus apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Laikinai poliklinikos vedėjo pareigas einančio šeimos gydytojo J. Šakalio nuomone, šie reikalavimai taip pat sunkiai įgyvendinami.

„Žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, Ukmergės rajone nemažėja, gyventojai sensta, suprantama, kad ir medikų darbo krūviai didėja. Kaip laiku priimti pacientą, sureguliuoti jų srautus, suteikti kokybiškas paslaugas?“ – svarstė pašnekovas. Ir pridūrė, jog šiuo metu Ukmergės PSPC ieško budinčio gydytojo, kuris padėtų sumažinti eiles, pagerėtų paslaugų prieinamumas.

Budinčius šeimos gydytojus šiuo metu turi tik didesnės šalies gydymo įstaigos, Ukmergėje tokios pareigybės iki šiol nebuvo. „Budintis gydytojas teiktų skubią pagalbą, pavaduotų kolegas jų atostogų metu, sumažintų kitų medikų krūvius“, – apie būsimas naujoves pasakojo J. Šakalys.

Medikas neneigė, jog turi minčių emigruoti, tačiau to daryti neleidžia šeimyninės aplinkybės bei tikėjimas, kad bus priimti reikiami sprendimai, ir Lietuvos sveikatos apsaugos sistema išsivaduos iš problemų bei suvaržymų. „Stabdo viltis. Be to, esu ukmergiškis, todėl norisi, kad Ukmergės medicinos įstaigų lygis būtų aukštesnis nei kitų rajonų ar didžiųjų miestų“, – mintimis dalijosi laikinai poliklinikos vedėjo pareigas einantis medikas.

Sutartį pasirašė, o jos įgyvendinimui lėšų neskyrė

Lietuvos medikų sąjūdžio iškeltiems reikalavimams pritaria ir PSPC Greitosios medicinos pagalbos skyriaus slaugytoja Jolanta Keburienė. Ji į šio sąjūdžio veiklą įsijungė ir kaip Lietuvos medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė.

Šias pareigas nuo pavasario einanti ukmergiškė dalyvavo birželio mėnesį medikų profesinių sąjungų atstovams ir sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai pasirašant ilgai siektą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį. Pasak J. Keburienės, nors Vyriausybė įsipareigojo gerinti medicinos darbuotojų darbo sąlygas, sutarties įsipareigojimų vykdymui pinigų nebuvo skirta. „Viskas lyg ir gražu, bet kaip įgyvendinti priimamus sprendimus, neaišku, nes jie nepritaikyti esamai situacijai. Tai tas pats, kas pasiųsti vaiką nupirkti pieno, bet neduoti jam pinigų“, – kalbėjo medikė ir kaip pavyzdį paminėjo reikalavimą įtarus gresiantį infarktą žmogų vežti į Vilniaus gydymo įstaigas. J. Keburienės teigimu, tokį pervežimą turėtų vykdyti ne vienas greitosios medicinos pagalbos slaugytojas, o visa brigada, nes ligonio būklė keičiasi labai greitai, ir vienas medikas nepajėgus kelyje suteikti tinkamą pagalbą.

„Greitosios pagalbos automobiliui išvykus į Vilnių, rajone nelieka medikų postų, – tęsė pokalbį J. Keburienė. – Vadinasi, kiek turi dirbti greitosios pagalbos brigadų, turi būti nustatoma ne pagal rajone gyvenančių žmonių skaičių, o atsižvelgiant į iškvietimus. Dabar mūsų teikiamos paslaugos tampa nesaugios.“

Užsiminė ji ir apie pasikeitusį vaistininkų darbą, reikalavimą perkant vaistus pateikti receptus. „Kas bus, jei žmonės, negalėdami nusipirkti vaistų dėl galvos skausmo, pradės plūsti ne tik pas šeimos gydytojus, bet ir į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kviesti greitąją pagalbą?“ – retoriškai klausė pašnekovė.

J. Keburienės teigimu, slaugytojų atlyginimai ypač maži. Gaunamų pinigų nepakanka pragyvenimui, todėl tenka dirbti keliais etatais, ieškoti kitų pajamų šaltinių. Ji prisipažino, jog turėdama aukščiausią slaugytojos kategoriją, nemenką patirtį ir dirbdama vienu etatu „į rankas“ gauna 500 eurų. „Kadangi medikui būtina tobulinti profesinius įgūdžius, semtis žinių, vien kvalifikaciniai kursai man atsieitų 600 eurų. Deja, tenka rinktis pigiausus – už 60 eurų“, – problemas vardijo J. Keburienė. Ir prisipažino, jog šiuo metu papildomai dirba lektorės darbą, veda darbuotojų mokymus.

Pasak slaugytojos, jos pagrindinis darbas, tiksliau – už jį mokamas atlyginimas, neadekvatus tenkančiai atsakomybei: „Aš atsakau už gyvybę. Einu į landynes, brendu per purvą, pagalbą teikiu lyjant lietui, spaudžiant šalčiui, mane gali užpulti, plūsti ir pan. Ir už tai aš gaunu 500 eurų. Tuo tarpu dirbdama lektore į paskaitas važiuoju pasipuošusi, avėdama aukštakulnius, dirbu šiltoje patalpoje, nepatiriu streso. O svarbiausia, kad už šį darbą gaunu tokį patį atlyginimą.“ Todėl J. Keburienė pastaruoju metu vis dažniau svarsto, ką pasirinkti. Pasak jos, jei situacija sveikatos apsaugos sistemoje nesikeis, ateityje ji galbūt atsisakys medikės darbo.

Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkei neramu ne tik dėl per mažų medikų atlyginimų, bet ir dėl didelių krūvių bei jų įtakojamų klaidų, studijas baigusių medikų emigracijos, senstančios bendruomenės.

Sveikatos apsaugos ministerijos ir Dainiaus VYTO nuotraukos.