D. Steponavičienė.

Aktualijos, Naujausi

Mokslo metus mokyklos pradeda su nerimu, darželiai – su viltimi

Vasara skaičiuoja paskutines dienas. Artėjanti rugsėjo 1-oji – ne tik rudens, bet ir naujų mokslo metų pradžia. Jos rajone laukia 5 gimnazijos, 10 pagrindinių mokyklų, progimnazija, 6 lopšeliai-darželiai, mokykla-darželis, du daugiafunkciai centrai, dvi neformaliojo ugdymo mokyklos, Švietimo pagalbos centras bei Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldi Technologijų ir verslo mokykla. Apie netrukus švietimo įstaigose prasidėsiantį darbymetį, laukiančias naujoves, būsimus pokyčius, problemas ir jų sprendimo būdus kalbėjomės su rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Dale STEPONAVIČIENE.

 – Su kokiomis nuotaikomis, mintimis rajono švietimiečiai po vasaros sugrįžta į savo darbo vietas?

 – Nuotaika pakili, esame kupini energijos, kūrybingumo, sumanymų, pasiryžimo dirbti, kurti, auklėti bei mokyti vaikus, įveikti visus sunkumus. 

 – Jau keliolika metų  nerimaujama dėl rajone mažėjančio vaikų skaičiaus. Kiek jų švietimo įstaigos sulauks šiemet, gal yra ir džiugesnių prognozių?

 – Deja, šiais mokslo metais taip pat sumažės mokinių. Pirminiais duomenimis, rajono bendrojo lavinimo mokyklos laukia 3 626 moksleivių, o tai – 158 mažiau nei ankstesniais metais. Į pirmas klases turėtų ateiti 305 vaikai, dvidešimčia arba vienu klasės komplektu mažiau nei praėjusiais mokslo metais. Beveik tas pats skaičius lieka I-IV klasėse, sumažėja tik 6 vaikais. Didžiausią mažėjimą pajusime V-VI klasėse, į jas šiemet neateis 135 vaikai. XI-XII klasės sumažės 29 mokiniais. Aišku, tai nėra galutiniai duomenys. Tikslus skaičius paaiškės pirmosiomis rugsėjo dienomis, nes atvyksta mokinių iš kitų rajonų, kai kurie nusprendžia keisti mokyklas ir pan.

Tačiau yra ir džiugių poslinkių – daugėja ikimokyklinukų. Pernai rajono ikimokyklines įstaigas lankė 1 033 vaikai, o šiemet laukiama 1 074. Labai gaila, bet visų jau negalime priimti. 27 vaikams neliko vietų. Nors rajone demografinė situacija nepasikeitė, tiesiog daugiau tėvų panoro, kad jų mažyliai lankytų lopšelius-darželius. Džiaugiamės, kad ikimokyklinėmis įstaigomis pasitikima. Pernai šiaip ne taip sutalpinome visus, o šiemet kai kam teks palaukti. Su kiekvienu iš pareiškimą pateikusių tėvų kalbame, ieškome tinkamiausio varianto, kaip jiems padėti. Ypač daugėja ankstyvojo amžiaus – iki 3 metų – vaikų. Tačiau jų priežiūrai reikalingos ypatingos sąlygos – grupės turi būti pirmame aukšte,  su atskirais miegamaisiais. Lopšelyje-darželyje „Eglutė“ vietoj valgyklėlės  įrengtos patalpos dar vienai grupei. Vaikų skaičius padidintas lopšelyje-darželyje „Saulutė“ bei mokykloje-darželyje „Varpelis“. Pastarojoje įstaigoje papildytos grupės, kuriose dirbs kelios auklėtojos.

Svarstėme įvairius variantus, skaičiavome, kiek miesto lopšelius-darželius lanko vaikų iš kaimiškų gyvenviečių, ilginome darbo valandas Deltuvos, Dainavos, Vidiškių ikimokyklinėse įstaigose.  Žodžiu, susiduriame su rimta problema, kurios vadinamieji kosmetiniai pertvarkymai ateityje jau neišspręs. Ruošiantis kitiems mokslo metams, matyt, teks mąstyti apie įstaigų struktūrų pertvarką. Atėjo laikas lopšeliuose-darželiuose steigti po 2-3 papildomas grupes. 

 – Artėjantys mokslo metai bus dešimčia dienų ilgesni – tai numatyta naujuose bendrojo ugdymo planuose. Šie pasikeitimai, kaip žinia, ne visiems priimtini, daugelis tai vertina skeptiškai. Ką jūs apie tai manote? Taip pat įdomu sužinoti, kaip tos 10 dienų bus išdėstytos mūsų rajono mokyklose?

 – Dėl mokslo metų ilginimo išties buvo daug triukšmo, tačiau, mano įsitikinimu,  šį sprendimą reikia vertinti atsakingai. Juk ir anksčiau vaikai mokėsi ilgiau, o  mokslo metai sutrumpėjo dėl egzaminų sistemos pokyčių. Sakoma, jog 10 dienų nepakeis mokymosi rezultatų.  Tačiau vertinant tai, kad mokytis privaloma iki 16 metų, per mokymosi metus susidaro 100 papildomų dienų. Per tą laiką tikrai galima daug ko išmokti.  Taigi, mokslo metų ilginimas nėra blogas sprendimas. Tiesiog jį priimant trūko komunikacijos ir su mokytojais, ir su vaikų tėvais. Be to, mūsų šalyje moksleivių atostogos buvo pačios ilgiausios ir lyginant su Europos Sąjungos, ir su kitomis šalimis.  Sugrįžus į mokyklą po tokių atostogų sunku įsijungti į mokymosi procesą, vien kurso kartojimas užtrunka pusę mėnesio.   

Pradinukams mokslo metai neilgės, tik bus atsisakyta papildomų 10 dienų trukmės atostogų. Pasak ministerijos, jos trikdė psichologų rekomenduojamą mokymosi ir poilsio balansą. Kaip papildomas 10 dienų išdėstyti vyresnėse klasėse, teisė nuspręsti suteikiama pačioms mokykloms bei jų steigėjoms savivaldybėms. Dėl penkių papildomų ugdymo proceso dienų įgyvendinimo sprendimą priims savivaldybės, dėl kitų penkių apsisprendė pačios mokyklos. Pradinukams mokslo metai truks 170 dienų arba 34 savaites, 5-11 klasių mokiniams – 181 dieną arba 36 savaites.

Švietimo ir sporto skyriaus specialistai peržiūri mokyklų pateiktus ugdymo planus ir mato, jog  įstaigos labai kūrybingos ir atsakingos. Juk ugdymas – tai ne tik pamoka. Per tas penkias dienas galimos įvairios edukacinės veiklos, pažintinės išvykos su tam tikru turiniu ir tikslu, kita veikla. Pavyzdžiui, Dukstynos pagrindinėje mokykloje jau ir anksčiau kartą per mėnesį buvo skelbiama diena be pamokų. Ši iniciatyva pasiteisino, ypač naudinga formuojant praktinius moksleivių įgūdžius.

Mūsų siūlymu mokyklų steigėjas – rajono savivaldybė – yra apsisprendusi dėl trijų dienų išdėstymo. Viena jų – rugsėjo 1-oji. Norime, kad ji būtų vienodesnė visame rajone, todėl šventė šiemet  visur prasidės 10 valandą. Jos metu ypatingas dėmesys bus skiriamas Atkurtos Lietuvos 100-mečio paminėjimui, valstybės vėliavos spalvų pagerbimui. Antroji diena, kurią pasiūlėme, lapkričio 24-oji. Ji paprastai sutampa su šalyje jau ne pirmi metais vykdoma akcija „Knygų Kalėdos“. Norėtųsi į ją įtraukti visą mokyklos bendruomenę, paraginti verslininkus, kad jie kuo daugiau nupirktų knygų mokyklų bibliotekoms. Ir trečia diena, kurią mes siūlėme, sutaptų su Miesto švente, kurioje paprastai dalyvauja visos rajono mokyklos. Aišku, ji vyksta savaitgalį, tačiau pasiruošimas, susipažinimas su miesto istorija tęsiasi ne vieną dieną. Dėl kitų dviejų dienų mokykloms pasiūlyta apsispręsti savarankiškai ir savo veiklą suderinti su savivaldybe. Jei užsiėmimai vyks savaitgaliais, švenčių dienomis, suprantama, jog mokslo metai trumpės.

 – Artėjant rugsėjo 1-ajai Švietimo ir mokslo ministerija akcentavo, jog mokyklose ir toliau bus įgyvendinamos patyčių ir smurto prevencinės programos, ypatingas dėmesys skiriamas naujoms ugdymo programoms. Taigi, kokios naujovės laukia mokyklų?

 – Patyčių ir smurto prevencines programas pradėsime vykdyti jau ikimokyklinėse įstaigose, ypatingą dėmesį skirdami emociniam vaikų ugdymui. Juk ne paslaptis, kad mūsų mažieji būna labai nervingi, į darželius ateina iš skirtingų šeimų. Kai jie susirenka į vieną grupę, iškyla įvairių problemų. Vieni vaikai savo aplinkoje yra matę tai, ko kai kurie suaugusieji per visą gyvenimą gal nėra patyrę. Mažieji, grįžę namo, aišku, papasakoja, kas vyksta, kaip elgiasi kiti jų draugai, todėl tėvai sunerimsta, dažnai atskuba aiškintis. Todėl labai svarbu nuo mažumės mokyti vaikus taikiai, be ginčo ar muštynių spręsti kylančius nesutarimus. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet, daug dėmesio skirsime darbui su tėvais, kviesime juos į pozityvios tėvystės kursus. Priemonių, užkertančių kelią smurtui ir patyčioms, tikrai yra, tik reikia laiku pastebėti kylančią problemą.

Kalbant apie naujoves mokyklose, reikėtų paminėti su Krašto apsaugos ministerija rengiamo šalies gynybai skirto pasirenkamo nacionalinio saugumo  ir krašto gynybos dalyko programą vyresnių klasių moksleiviams. Kol kas tai – tik rekomendacija, atskiro dalyko mokyklos neturės, tiesiog tai bus integruota į pilietinio ugdymo užsiėmimus, istorijos pamokas. Lytiškumo mokymo programos taip pat integruotos į biologijos, gamtos, anatomijos pamokas.

Bus tęsiamas ir raštingumo ugdymas – visi 1-10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas programas. Pernai jos buvo parengtos 5-7 klasėms, o šiemet – ir visoms kitoms. Nauja tai, jog pamokose atsiras diktantai, atpasakojimai, didesnis dėmesys skiriamas teksto suvokimui. Tačiau neaišku, kaip bus su vadovėliais. Pernai naujos mokymo priemonės mokyk-las pasiekė tik lapkritį-gruodį, todėl mokytojams teko būti labai išradingiems ne tik perteikiant žinias, bet ir ieškant programose numatytų atnaujintų užduočių bei kūrinių.

 – Mūsų mokytojai, lyginant su kitomis šalimis, yra tarp labiausiai senstančių. Ar rajone pakanka pedagogų, ar jų bendruomenė pasipildo jaunais specialistais?

 – Mokytojų ir trūksta, ir per daug. Ukmergėje dirba apie 700 pedagogų, iš jų daugiau kaip pusė – 450 – dirba mokyklose. Nors specialistų iš esmės pakanka, kelios mokyklos jau ieškojo biologijos, geografijos mokytojų. Nors informacinių technologijų specialistų lyg ir pakanka, tačiau esant reikalui sunku būtų rasti pavaduojantį mokytoją. Rajonui jau ne pirmi metai trūksta psichologų, spec. pedagogų ir logopedų.

Išties pedagogų bendruomenė sensta, jauni žmonės nenori dirbti mokyklose. Tai sąlygoja nepalanki situacija, o svarbiausia – mažas atlyginimas. O jis priklauso ne tik nuo pamokų skaičiaus, bet ir nuo turimos kvalifikacijos, stažo. Apie pedagogų atlyginimo vidurkį sunku kalbėti. Kvalifikuotas, pakankamą krūvį turintis mokytojas gali  uždirbti ir 1 000 eurų. Kur kas mažesnį atlyginimą gauna vos keletą pamokų turintis asmuo.

 – Jau minėjote, jog kasmet rajone mokinių mažėja.  Nors šiemet dėl to neteko uždaryti nė vienos mokyklos, tačiau kaip bus ateityje?

 – Mažiausia rajone yra Dainavos pagrindinė mokykla, kurią šiais mokslo metais ketina lankyti 41 vaikas. Tokių negausių mokyklų šalyje yra labai nedaug. Dainaviškius kol kas gelbsti tik tai, jog jie turi 20 ikimokyklinukų. Nedaug mokinių susirinks ir į Pabaisko, Deltuvos pagrindines mokyklas. Vaikų labai sumažėjo ir Vepriuose, kai anksčiau buvusi vidurinė mokykla tapo pagrindine. Pokyčių numatoma ir „Šilo“ mokykloje, kuri jau neturės devintokų, išleis paskutinius dešimtokus ir nuo kitų mokslo metų taps progimnazija. Devintos klasės šiemet jau neformuojamos ir Dainavoje, Deltuvoje, Vepriuose. Šių mokyklų, kuriose yra jungtinių klasių, ateityje laukia atskiri sprendimai.

Užupio pagrindinė mokykla nors ir turi devintokų, bet jie lanko produktyviojo ugdymo klasę. Tokia pati yra sukomplektuota ir Siesikų gimnazijoje. Šios mokyklos dalyvavo Europos Sąjungos fondų finansuojamame projekte, kuris skirtas vaikams, neturintiems motyvacijos mokytis. Pusę pamokoms skirto laiko mokiniai kartu su mokytojais praleidžia įmonėse, kur gauna praktinių įgūdžių.

Reorganizacijos šiemet aplenkė ir pradinio ugdymo skyrius, tačiau jų ateitis nėra perspektyvi. Antakalnio pradinio ugdymo skyriuje, kuris priklauso „Šilo“ pagrindinei mokyklai“, liko tik vienas klasių komplektas. Ten dirbo dvi mokytojos, dabar vienai darbo neliko. Abi pedagogės nutarė etatą pasidalinti per pusę. Iš esmės šią mokyklą lyg ir reikėtų uždaryti, tačiau ją lanko nemažai romų tautybės vaikų. Todėl spendžiant dėl įstaigos likimo, siekiant užtikrinti privalomą ugdymą, nutarta skyrių išlaikyti. Tik vienas klasių komp-lektas liko ir Siesikų gimnazijai priklausančiame Petronių pagrindinio ugdymo skyriuje. Kur kas ramesni dėl išlikimo gali jaustis Laičių pradinio ugdymo skyriaus, kuris priklauso Senamiesčio pagrindinei mokyklai, ugdytiniai ir pedagogai. Ten yra per 20 vaikų, suformuoti du klasių komplektai, taip pat veikia ikimokyklinė grupė.

Gerokai sumažėjo ir miesto gimnazijos. Jei anksčiau jose mokydavosi per 500 gimnazistų, šiemet nė viena neturės ir 400. Daugiausia mokinių šis rugsėjis suburs į Dukstynos pagrindinę mokyklą – ją lankys 640 vaikų.

 – Ko norėtumėte palinkėti pedagogų bendruomenei, vaikams bei jų tėveliams?

 – Labai norėtųsi, kad prie gero ugdymo prisidėtų visi – ne tik mokytojai, bet ir tėveliai, visa rajono bendruomenė, Savivaldybės taryba būtų suinteresuota pozityviai spręsti iškylančias problemas. Pedagogams linkiu stiprybės ir kantrybės, nepamiršti, kad gyvenimas eina į priekį, keičiasi technologijos, todėl būtina tobulėti. Norėtųsi, kad aukščiausia valdžia kuo greičiau priimtų mokytojams palankius sprendimus dėl atlyginimų. O svarbiausia – visiems nepamiršti, jog pats didžiausias turtas ir vertybė yra mūsų vaikai. Ir kad jų sulauktume kuo daugiau.

 – Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Nijolė STUNDŽIENĖ

Palikite komentarą apie straipsnį