Baltijos kelio atminties ženklus pamiršo…

Šiomis dienomis daugelis prisimename Baltijos kelią, mintimis nuklystame į 1989-uosius. Atmintyje atgyja tos istorinės dienos įvykiai, ką mes patys tuomet veikėme… Prisiminimus skatina ir rajone, prie automagistralės Vilnius-Panevėžys, esantys paminklai Baltijos keliui atminti. Iki šiol niekada anksčiau neteko matyti, kad jie ar jų aplinka būtų pamiršti. Deja, šiemet prie kai kurių atminimo ženklų veši žolės. Nenušienauta ir tradicinė ukmergiškių Baltijos kelio minėjimo vieta, esanti prie paminklinio akmens, pastatyto 76-ajame automagistralės kilometre.

Baltijos kelią, nusidriekusį per Lietuvos teritoriją, žymi daugiau kaip 40 koplytstulpių, kryžių, akmenų, kuriuos pastatė taikų ryžtą būti nepriklausomiems demonstravę žmonės. Vieni atminimo ženklai iškilo 1989-iais, kiti buvo pastatyti po dešimties, penkiolikos ar dar daugiau metų.

Ukmergės rajone, prie automagistralės Vilnius-Panevėžys, rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus duomenimis, iš viso stovi per dešimt tokių paminklų. Dauguma jų pastatė savivaldybių, kurių gyventojai susikibę rankomis stovėjo per Ukmergės rajoną nusidriekusioje Baltijos kelio gyvojoje grandinėje, atstovai, kai kurie atsirado privačia iniciatyva. 1989-iais Ukmergės rajone kartu su ukmergiškiais organizuotai buvo susirinkę Švenčionių, Ignalinos, Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių, Jurbarko, Raseinių, Kėdainių, Jonavos ir Utenos savivaldybių žmonės. Jie visi, išskyrus uteniškius, savo stovėjimo vietą įamžino kryžiais, koplytstulpiais, akmenimis. Minėtajame 76-ajame automagistralės kilometre esantis akmuo 1999 metais atidengtas Ukmergės gyventojų rūpesčiu.

Kai kurių rajonų atstovai, pastatę Baltijos kelią menantį paminklą, prie jo susirenka kasmet rugpjūčio 23-ąją, stabteli važiuodami pro šalį.

Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Lolita Gerulskienė mena, kad iš pradžių dėl atminimo paminklų būta šiokių tokių nesusipratimų. Vieni jų stovi valstybinėje žemėje, kiti pastatyti privačiose teritorijose, todėl kilo problemų dėl jų priežiūros.

„Jau nemažai metų prižiūrėti rajone, prie automagistralės, pastatytus Baltijos kelią įamžinusius paminklus bei jų aplinką yra patikėta rajono seniūnijoms, kurių teritorijose jie stovi. Iki šiol problemų dėl priežiūros nekildavo. Seniūnai nusiųsdavo žmones apšienauti aplinką, jei prireikdavo, tvarkydavo pačius paminklus, genėdavo pasodintus medelius, želdinius“, – patikino vedėja.

Taip pat L. Gerulskienė sakė, jog savo pastatytų paminklų nepamiršdavo ir kai kurių rajonų atstovai. Vieni kelis kartus per metus atvyksta patys ir sutvarko aplinką, kiti yra susitarę su vietiniais gyventojais ir šie pasirūpina tvarka. Kartais Baltijos kelią įamžinusių kryžių ar akmenų aplinką geranoriškai sutvarko, net gėlių pasodina patriotiškai nusiteikę vietos žmonės, jaunimas.

Ukmergiškių pastatytas paminklinis akmuo stovi Vidiškių seniūnijos teritorijoje. Taip pat šios seniūnijos valdose yra akmuo, kurį Baltijos keliui atminti pastatė Raseinių rajono žmonės. Ir šį paminklą gožia didžiulė žolė.

Seniūnas Virgilijus Štaras, išgirdęs, jog šį rugpjūtį paminklų aplinka apleista, gerokai nustebo: „Daugelį metų teritorijas, kur stovi Raseinių, Jurbarko, Ukmergės žmonių pastatyti atminimo ženklai, tvarkė seniūnija. Per vasarą kelis kartus plotą nušienaudavome, visada pasirūpindavome šį darbą padaryti prieš rugpjūčio 23-ąją. Neseniai atstatėme nuvirtusį jurbarkiečių kryžių. Tačiau pernai sutarėme su VĮ „Automagistralė“ vadovais, jog šalia kelio pastatytų paminklų aplinkos tvarkymą perims jie. Praėjusią vasarą kelininkai savo pažadą tesėjo. Kodėl paminklai neprižiūrimi šiemet, pasakyti negaliu. Galbūt tai susiję su įmonės vadovų pasikeitimu…“ – svarstė V. Štaras.

Vidiškių seniūnas pažadėjo, jog artimiausiu metu prie seniūnijos teritorijoje esančių paminklų nusiųs pjovėjus ir pasirūpins, jog aplinka būtų sutvarkyta.