Vidutinis ukmergiškio atlyginimas atsilieka nuo šalies vidurkio

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) parengė analizę „Atlyginimai, nedarbas ir socialinės pašalpos gavėjai – skirtumai tarp savivaldybių“. Buvo lyginami savivaldybių socialiniai rodikliai ir investicijos.                              

Analizė parodė, kad atskirtis tarp savivaldybių išlieka didelė, o socialiniai rodikliai gerėja netolygiai. Skirtumai tarp regionų didžiuliai: nedarbo lygis skiriasi 3 kartus, pašalpų gavėjų – 23 kartais, o vidutinis atlyginimas – šimtais eurų.

LLRI pranešime teigiama, kad vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas“ Ukmergės rajono savivaldybėje 2016 m. lyginant su 2015 m. išaugo 12  proc., vidutiniškai čia žmonės uždirbo 513 eurų per mėnesį „į rankas“.  Tai – beveik trečdaliu daugiau nei žmonės uždirbo prieš penkerius metus. Nepaisant augimo, vidutinis atlyginimas Ukmergės rajono savivaldybėje vis dar atsiliko nuo šalies vidurkio – 602 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius.

Analizė atskleidė, kad skirtumai tarp savivaldybių pastebimi ne tik vertinant atlyginimų dydį, bet ir jų augimą. Vidutinis neto atlyginimas per metus (lyginant su 2015 m.) paaugo visose savivaldybėse. Bendrai Lietuvoje vidutinis atlyginimas padidėjo beveik 9 proc. Per vienerių metų laikotarpį vidutinės algos labiausiai išaugo Panevėžio (16 proc.), Kauno ir Kretingos (po 14 proc.) rajonų savivaldybėse. Menkiausią pokytį atlyginimų augime pajautė Rietavas (3 proc.), Lazdijai (4 proc.), Visaginas (5 proc.). Nuo 2010 m. Jonavos ir Panevėžio rajonų savivaldybėse atlyginimai paaugo beveik 50 proc.

Nors ir mažėja, Ukmergėje vis dar opi išlieka nedarbo problema. Pernai bedarbystė Ukmergėje siekė 11,4 proc. (šalies vidurkis buvo 8,1 proc.). Socialinės pašalpos Ukmergės rajono savivaldybėje reikėjo 4 proc. gyventojų (Lietuvoje – 3 proc.). Mažiau nei mūsų rajone pašalpų gavėjų buvo 29-uose rajonuose, daugiau – 30-yje savivaldybių.

2015 m. pabaigoje vienam Ukmergės gyventojui teko 1 538 eurai tiesioginių užsienio investicijų. Investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą – 780 eurai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė pastebi, kad savivaldybių socialiniai rodikliai dažnai yra tiesiogiai susiję su investicijų lygiu. Spartesnio žmonių gyvenimo gerėjimo regionuose galima tikėtis tik sutelkus jėgas pritraukti investuotojus, sukuriant kuo palankesnes sąlygas veikti verslui.

„Svarbu pabrėžti, kad skirtumai ryškūs ne tik tarp didžiųjų miestų  bei rajonų, bet ir tarp sėkmingų arba stagnuojančių. Yra mažų savivaldybių, kur socialiniai rodikliai lenkia šalies vidurkį – pavyzdžiui, Jonavos, Kėdainių rajonų gyventojai gali džiaugtis uždirbantys daugiau nei vidutiniškai Lietuvos dirbantieji, ir investicijų šios savivaldybės pritraukia daugiau nei kai kurie iš didžiųjų miestų“, – teigia LLRI analitikė A. Čepukaitė.

Vidutinis atlyginimas pernai šalyje augo 9 proc. ir viršijo 600 eurų „į rankas“, tačiau net penktadalyje šalies savivaldybių žmonės vidutiniškai uždirbo mažiau kaip 500 eurų atskaičius mokesčius. Mažiausios algos buvo Šalčininkų savivaldybėje, vidutinis atlygis čia – 451 euras „į rankas“, tai – 234 eurais mažiau nei uždirbo kaimynystėje gyvenantys vilniečiai. Be to, analizė parodė, kad šie skirtumai tik didėja.

Nors pastaruoju metu kalbama apie darbuotojų trūkumą, daugiau kaip penktadalyje savivaldybių vis dar labai opi problema išlieka nedarbas. Pavyzdžiui, Ignalinos, Lazdijų rajonų, Kalvarijos savivaldybėse pernai darbo neturėjo kas aštuntas darbingo amžiaus gyventojas. Apie pusė bedarbių šiose savivaldybėse buvo ilgalaikiai, tai yra nedirbo ilgiau kaip metus.

Analizė atskleidė, kad akivaizdžiai skiriasi skaičius gyventojų, kuriems reikėjo socialinių pašalpų. Jei Neringoje, Klaipėdoje, Vilniuje, Elektrėnuose pašalpas gavo tik vienas iš šimto žmonių, Lazdijų ir Kalvarijos savivaldybėje – beveik kas dešimtas.

„Savivaldybės su prasčiausiais socialiniais rodikliais išsiskiria tuo, kad pritraukia mažiausiai investicijų. Tai akivaizdu net lyginant kaimynines savivaldybes. Pavyzdžiui, Utenoje bedarbių buvo 10 proc., kaimyniniuose  Zarasuose – 14 proc., o investicijos iš užsienio vienam gyventojui skyrėsi net 69 kartus. Radviliškio rajone sukauptų tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, buvo sukaupta 38 kartus mažiau nei Kėdainiuose. Atitinkamai ir bedarbių Radviliškyje buvo gerokai daugiau, ir vidutinis atlyginimas 133 eurais „į rankas“ mažesnis. Tokių pavyzdžių yra ne vienas“, – teigia A. Čepukaitė.  

Pasak LLRI prezidento Žilvino Šilėno, tai, kad net ketvirtadalyje savivaldybių sukauptų tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui teko mažiau kaip 100 eurų, ir ši investicijų atskirtis didėja, kelia nerimą: „Regionuose gyvenimas sparčiau gerės tik tada, kai šie sugebės pritraukti investicijų – tiek užsienio, tiek vietos. Tai ir centrinės, ir vietos valdžios pareiga.“

Ž. Šilėno manymu, centrinė valdžia turėtų nebeapmokestinti investicijų, tai yra netaikyti pelno mokesčio visam reinvestuojamam pelnui.  Dėl investicijų turi konkuruoti ir pačios savivaldybės.

• 2016 m. vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas” buvo 602 eurai. Skirtumai savivaldybėse buvo nuo 685 eurų „į rankas“ Vilniuje iki 451 euro Šalčininkuose.
• Daugiau nei ukmergiškiai uždirbo 22 savivaldybių gyventojai, mažesnis vidutinis atlyginimas buvo 37 savivaldybėse. Kaimyniniame Jonavos rajone vidutinis atlyginimas siekė 605 eurus, Kėdainių – 604 eurus, Utenos – 531 eurą. Tuo tarpu kitų kaimynų – Anykščių, Širvintų, Molėtų rajonų gyventojų – mėnesinis uždarbis buvo mažesnis (atitinkamai 480, 478 ir 468 eurai).
• 2016 m. šalies vidutinis nedarbo lygis buvo 8,1 proc. Skirtumai savivaldybėse buvo nuo 4,8 proc. (Elektrėnų sav.) iki 15,4 proc. (Ignalinos r. sav.). Mažesnis nei Ukmergės rajone nedarbas buvo 45 šalies savivaldybėse.
• Vidutiniškai tiesioginių užsienio investicijų (2015 m. pabaigoje) vienam šalies gyventojui teko 4 673 eurai – nuo 1 euro (Rietavo sav.) iki 16 729 eurų (Vilniaus m. sav.).
• Materialinės investicijos vienam šalies gyventojui (2015 m. pabaigoje) vidutiniškai siekė 2 020 eurų. Skirtumai savivaldybėse – nuo 373 eurų (Skuodo r. sav.) iki 5 344 eurų (Alytaus r. sav.).