Ilgametės bitininkės ir gėlininkės Vandos Šukienės namus ką tik vis lankė svečiai. Ir neatsitiktinai – ši maloni ir inteligentiška moteris šventė garbingą sukaktį.
„Negaliu patikėti, kad man jau sukako devyniasdešimt metų! Nemaniau, jog bus lemta sulaukti tokio jubiliejaus. Juk nesu iš ilgaamžių giminės. Tėvelius laidojome palyginti jaunus – mamai buvo 57-eri, tėtis išgyveno 63-ejus. Mirę ir abu broliai… Tik bobutė iš tėčio pusės Anapilin iškeliavo būdama daugiau nei 90-ties…“ – į tolimus prisiminimus nuklysta jubiliatė.
Gausaus būrio sveikintojų, šiltų linkėjimų sulaukusi moteris stebisi jai rodomu dėmesiu: „Nesijaučiu turinti kokių nors nuopelnų… Dirbau širdžiai mielus darbus, vertinau aplinkos grožį, norėjau, kad visi gražiau ir jaukiau gyventume.“
Augo tarp gėlių
Jubiliatei Ukmergės kraštas nėra gimtasis. Ji gimė Panevėžio apskrities Gelažių kaime. Vandutė buvo dar vaikas, kai tėvai persikėlė į Ramygalą. Čia ji baigė tuometinę pradinę mokyklą – šešias klases ir įstojo į gimnaziją.
„1941-iais, sulaukusi penkiolikos, palikau tėvų namus ir išvažiavau į Panevėžio prekybos mokyklą. Manęs šie mokslai visiškai netraukė. Tačiau tėveliai labai norėjo, kad mokyčiausi ir turėčiau praktišką specialybę. Jų prieteliai patarė, jog turėčiau tapti pardavėja. Ir tėvams atrodė, kad įgijusi tokią specialybę gyvenime nepražūsiu. Negalėjau jiems prieštarauti“, – pasakojo V. Šukienė.
Moteris prisipažino, kad nuo mažumės jos širdis linko prie gražių dalykų, ji ypač mėgo gėles. Ir neatsitiktinai. Kiek mena, jos tėvų namus visuomet supo mamos išpuoselėtas gėlių darželis. Jame nuo ankstyvo pavasario iki šalnų akį traukė įvairiaspalviai žiedai. Matydama, su kokia meile ir atsidavimu mama prižiūri gėles, Vandutė svajojo, kad ir jos namai skendės žieduose…
„Kiekvienam žmogui gyvenimas susiklosto taip, kaip lemia likimas…“ – įsitikinusi pašnekovė.
Ją pačią likimas vedė vingiuotais keliais. Daug visko teko patirti, išgyventi sudėtingą pokario laikotarpį. Susirgusi plaučių uždegimu, ji iš Panevėžio grįžo pas tėvus į Biržų rajoną, netoli Vabalninko – ten jie buvo persikėlę iš Ramygalos. Kai dukra pasveiko, tėvai nebenorėjo jos išleisti baigti mokslų: „Panevėžį buvo galima pasiekti tik arkliuku. Reikėjo važiuoti per Žaliąją girią, o laikas buvo labai neramus. Tad į mokyklą ir nebesugrįžau…“
Į Ukmergę – per pažintis
1958-iais V. Šukienė atsikraustė į Ukmergę – jai visiškai nepažįstamą ir svetimą miestą. Rekomendavus tuometinės Respublikinės bitininkystės kontoros valdytojui, ji nuo balandžio 1-osios pradėjo dirbti bitininkystės reikmenų parduotuvėje. Tiesa, jos darbovietės tada niekas nevadino parduotuve, kaip ir jos – pardavėja.
„Bitininkystės reikmenų parduotuvė buvo visiškai kitokia. Joje vyko mainų prekyba. Bitininkai atnešdavo vaško ir už jį gaudavo korių. Taip pat čia galėjo įsigyti kai kurių reikmenų, inventoriaus“, – mena moteris, pridūrusi, jog į parduotuvę atvykdavo ne tik ukmergiškiai, bet ir kaimyninių Jonavos, Anykščių, Širvintų rajonų gyventojai.
Pasak V. Šukienės, tuomet dar nebuvo didelių bitynų. Savamoksliai bitininkai turėdavo tik po kelias šeimas bitučių, medų daugiausia sunaudodavo patys, tik vienas kitas jo nunešdavo į turgų. Beje, bitininkystė buvo ne jaunų, o vyresnio amžiaus žmonių užsiėmimas. Ji iki šiol nepamiršo, kokie tai buvo nuoširdūs, geranoriški ir atviri žmonės.
Nuolat bendraudama su bitininkais, Vanda pamažu ir pati įsijungė į jų ratą – ėmė laikyti biteles. Iš pradžių mieste turėjo porą aviliukų, po kelerių metų atsirado daugiau, bites „apgyvendino“ Kopūstėliuose.
„Per porą dešimtmečių bitininkauti tapo lengviau ir paprasčiau – savos gamybos aviliukus pakeitė gamykliniai, išsiplėtė inventoriaus asortimentas, daug ką buvo galima nusipirkti. Tuomet jau ir bitynai ėmė plėstis“, – pasakojo V. Šukienė, bitininkystės reikmenų parduotuvėje dirbusi daugiau nei tris dešimtmečius, kol 1991-iais išėjo užtarnauto poilsio.
Baigė bitininkų kursą
Netikėtai patekusi tarp bitininkų Vanda iš pradžių jų labai įdėmiai klausydavo ir kiekvieną patarimą dėjosi į galvą: „Tik pradėjusi dirbti parduotuvėje apie bites išmaniau mažai. Ir patarti ne ką galėjau. Kai 1960-iais atsirado galimybė mokytis, nedvejodama sutikau. Žemės ūkio akademijoje baigiau vienerių metų bitininkystės kursą, atlikau praktiką. Grįžusi į Ukmergę jau nesijaučiau „žalia“. Manau, ir bitininkai kitomis akimis jau į mane žiūrėjo…“ – šypsosi Vanda.
Kaip pati sako, jaunystėje biteles mačiusi tik iš tolo, ji pamažu su jomis taip susidraugavo, taip jas pamilo, kad be jų neįsivaizdavo savo gyvenimo.
Moteris juokiasi, kad savo bitininkavimo pradžioje buvo pasisiuvusi pirštines – kad bitės nesugeltų rankų. Tačiau labai greitai jas numetė į šalį: „Niekada atėjusi prie avilio nejaučiau baimės, veido nedengdavau sieteliu. Man įgeldavo tik retkarčiais, kai per neatsargumą bitę prispausdavau…“
Aplink liepas žydėjo tagetės
Kai V. Šukienė atsikėlė gyventi į Ukmergę, visas miestas tilpo aplinkui kelias pagrindines gatves – Vytauto, Kauno, Vilniaus. Ten, kur dabar išaugę daugiabučiai, plytėjo tušti laukai.
„Labai gerai prisimenu, kaip tuomet atrodė Ukmergė. Centre ką tik buvo pasodintos liepos. Aplink kiekvieną medį žydėjo tagetės. Deja, jas sodino neilgai. Paskui gėlių ten jau niekada nebebuvo…“ – daugiau nei pusšimtį metų atgalios mintimis grįžta pašnekovė. Ir priduria, kad tada gėlės buvo Rapolo Našlėno rūpestis.
Kolektyvinių sodų steigimąsi lydėjo baimė
Jubiliatė puikiai mena, kaip Ukmergėje kūrėsi kolektyviniai sodai: „Į pirmąjį susibūrimą, berods 1959-iais, mus sukvietė Antanina Škadauskienė. Susirinkome 15–16 žmonių. Tarp jų buvo gydytojų, banko tarnautojų, mokytojų… Aktyvi, rūpestinga, atsakinga Antanina buvo išrinkta Sodininkų draugijos vadove, jos pavaduotoju tapo gydytojas Kazimieras Mikalauskas. Sodininkų iniciatyva Ukmergėje ėmė kurtis kolektyviniai sodai. Taip pat veiklos ėmėsi ir gėlininkai, daržininkai, bitininkai“, – daugiau nei pusės amžiaus senumo įvykius puikiai mena pašnekovė.
Pasak V. Šukienės, pirmasis Ukmergėje kolektyvinis sodas kūrėsi Pašilėje. Sodininkams skirtame žemės sklype kerojo krūmai, duobėse telkšojo vanduo. Negana to, žmones kaustė baimė – jie nebuvo tikri, kad žemės niekas nenusavins, jie čia bus šeimininkai. Tačiau visas baimes nustelbė pirmųjų sodininkų entuziazmas. Jie negailėjo laiko ir jėgų, išliejo daug prakaito, ir apleistoje teritorijoje netrukus atsirado puikiai sutvarkyti sklypeliai.
V. Šukienei artimesnė buvo gėlininkų ir bitininkų veikla, tad kartu su būreliu bendraminčių ėmė puoselėti mintį įkurti atskiras sekcijas. Netrukus tai pavyko, vėliau jie išaugo į skyrius bei atskiras Gėlininkų ir Bitininkų draugijas.
„Priklausiau ir vienai, ir kitai“, – neslepia jubiliatė, kuri net penkiolika metų buvo Gėlininkų draugijai vadovavusio šviesios atminties Vytauto Viliūno pavaduotoja.
Kiemą pavertė gėlių karalyste
Tapusi gėlininke V. Šukienė labai daug jėgų atidavė, kad Kauno gatvėje būtų pastatyta gėlių parduotuvė, jog kasmet mieste būtų rengiamos gražiausių sodybų apžiūros, įvertinti jų šeimininkai. Niekas nesuskaičiuos, kiek Vandutės iniciatyva ir pastangomis buvo organizuota gėlių parodų, kitokių renginių… Per kelis dešimtmečius ji su rajono gėlininkais išvažinėjo bemaž visą Lietuvą, aplankė gražiausius kampelius, pamatė dešimtis gėlėse bei žalumoje skendinčių sodybų, darželių. Daugumą tų išvykų organizavo V. Šukienė, nes norėjo, kad ukmergiškiai gėlininkai kuo daugiau pamatytų, sužinotų…
Kai V. Šukienė apsigyveno Pakalnės gatvėje, išsipildė ilgametė jos svajonė auginti gėles, puoselėti namų aplinką. Prie aukšto šlaito prigludęs jos kiemas pamažu tapo tikra gėlių karalyste. Net neskaičiuodavo, kiek rūšių jų augino. Gėlės, dekoratyviniai krūmai ir medžiai karaliavo visame sklype – daržui buvo likę tik kelios lysvės.
Žieduose paskendę namai džiugino ne tik pačią jų šeimininkę – jos sukurtu grožiu gėrėjosi į svečius užsukantys bičiuliai, stabteldavo pasigrožėti pro šalį einantys ar važiuojantys žmonės. Vanda savo išaugintais augalais, jų daigais, svogūnėliais mielai dalinosi su kitais. Kaip ir savo sukaupta patirtimi. Be to, ji kūrė augalų kompozicijas, su jomis dalyvaudavo parodose, kartu su kitais gėlininkais daug prisidėjo prie miesto puošimo.
V. Šukienė neslepia, kad ėmus silpti jėgoms ji nusprendė namą, kurio priežiūra reikalavo daug jėgų ir sveikatos, parduoti. Persikėlusi į butą dalį mėgstamiausių savo augalų pasodino po langais. Tačiau ne visiems augalams naujoji vieta patiko…
Garbaus amžiaus sulaukusi moteris sako, kad nepaisant pasikeitusių gyvenimo sąlygų gėlės bei bitutės iš jos gyvenimo nedingo. Jas mato per langą, išėjusi į kiemą. Ir su vienomis, ir su kitomis vasarą pasišneka: „Pakalbinu jas ir džiaugiuosi, kad vis dar gyvenu…“
AUTORĖS nuotrauka
Rekomenduojami video
Aktualijos
Žiūrėti kitas naujienas
Aktualijos
Deklaruoti pajamas liko savaitė – ypač svarbu suskubti vykdžiusiems individualią veiklą
2024/04/25
Komentarų (0)
Aktualijos, Naujausi
Vienus kelio ženklus statys, kitus perkels
2024/04/25
Komentarų (0)
Aktualijos
Ką svarbu žinoti prasidėjus vynuoginių sraigių rinkimui
2024/04/23
Komentarų (0)
Aktualijos
Pasėlių deklaravimas: jau galima pildyti paraiškų duomenis
2024/04/23
Komentarų (0)
Aktualijos
Vienišo asmens išmoka skiriama be prašymo
2024/04/21
Komentarų (0)
Aktualijos
Pastatytas pirmasis dviratininkams draugiškas kelio ženklas
2024/04/21
Komentarų (1)
Netikėtai sugrįžusi žiema sukėlė nemažai rūpesčių
2024/04/24
Komentarų (0)
5 didžiausi moters sveikatos priešai
2024/04/24
Komentarų (0)
Kaip sumokėto GPM dalį galite skirti paramai?
2024/04/23
Komentarų (0)
Buvusio morgo pastatą pritaikys socialinėms reikmėms
2024/04/21
Komentarų (13)
Bendruomenės įgyvendins 17 projektų
2024/04/21
Komentarų (1)
„Baltosios pirštinės“ ragina prisijungti prie nepriklausomų rinkimų stebėtojų
2024/04/21
Komentarų (2)
Ar mums pavyks susitarti?
2024/04/19
Komentarų (6)
Balandį šilumos energijos vidutinė kaina 10,2 proc. mažesnė nei pernai
2024/04/19
Komentarų (0)
Akcija „Darom 2024“ susidomėjimo nesulaukė
2024/04/18
Komentarų (16)
Žmonės
Žiūrėti kitas naujienas
Naujausi, Žmonės
Garbės piliečio vardą siūlo suteikti Vytautui Tutliui
2024/04/21
Komentarų (6)
Naujausi, Žmonės
Pasveikino jubiliejų švenčiantį kunigą
2024/04/12
Komentarų (1)
Naujausi, Žmonės
Šimtametei gyventi padeda nuolatinis judėjimas, geras nusiteikimas ir šviesios mintys
2024/04/05
Komentarų (5)
Naujausi, Žmonės
Senjorai aptarė savo veiklą ir būsimus darbus
2024/04/04
Komentarų (1)
Naujausi, Žmonės
Ukmergės teismo rūmuose dirbs dar vienas teisėjas
2024/03/24
Komentarų (2)
Naujausi, Žmonės
Pagerbta ilgametė savivaldybės administracijos darbuotoja
2024/03/18
Komentarų (4)
Pirmą kartą Lietuvos kino teatruose – dokumentinis filmas apie prezidentą Valdą Adamkų
2024/04/09
Komentarų (0)
Zita Irena Bružaitė – anksti užgęsęs talentas
2024/04/08
Komentarų (1)
Apdovanojimą pelnęs ūkininkas: „Turiu toliau nešti agronominę žinią“
2024/04/06
Komentarų (2)
Žolininkės patirtis – iš pačios įveiktų sunkių ligų
2024/04/02
Komentarų (0)
Iš lelijos ir paukščio. Iš žemės ir iš dangaus
2024/03/30
Komentarų (0)
Vilniaus PPAR Ukmergės filialas turi naują vadovą
2024/03/26
Komentarų (5)
Žydų gelbėtojai Ukmergės krašte
2024/03/17
Komentarų (1)
Seimo nariai domėjosi švietimo klausimais
2024/03/15
Komentarų (0)
Ukmergės globos centras turi naują direktorę
2024/03/09
Komentarų (0)
Įvairūs
Žiūrėti kitas naujienas
Įvairūs
Kuo ypatingi sieniniai kondicionieriai?
2024/04/24
Komentarų (0)
Įvairūs
Naudoto automobilio pasirinkimo vadovas
2024/04/22
Komentarų (0)
Įvairūs
Automobilių stiklų keitimas: Esminiai patarimai klientams
2024/04/08
Komentarų (1)
Įvairūs
Kremavimas mirusiųjų kultūroje
2024/04/04
Komentarų (0)
Įvairūs
ŠKODA automobiliai: įdomūs faktai, kurių nežinojote
2024/03/28
Komentarų (1)
Įvairūs
Susipažinkite su nauju geriausiu sodo draugu: Ambrogio robotas
2024/03/28
Komentarų (0)
Avarinis buto durų atrakinimas – kada jo prireikia?
2024/04/19
Komentarų (0)
Smulkaus verslo apskaitos patarimai
2024/04/16
Komentarų (0)
Kaip išsirinkti tinkamą spiningą pradedantiesiems?
2024/04/15
Komentarų (0)
Kaip išsirinkti šaldiklį mažai virtuvei?
2024/04/04
Komentarų (1)
Nuo chaoso prie tvarkos: Dokumentų valdymo pertvarkymas naudojant DVS
2024/04/04
Komentarų (0)
Kokios yra pagrindinės baldų tvirtinimo detalės?
2024/03/28
Komentarų (0)
Saulės baterijos populiarumas auga: gyventojai ruošiasi kainų augimui
2024/03/28
Komentarų (0)
Media monitoringas: politikų įvaizdžio vertinimas ir žiniasklaidos monitoringas
2024/03/27
Komentarų (0)
Vandens kolonėlė: kaip vandens kolonėlės padeda tausoti aplinką?
2024/03/27
Komentarų (0)
Kultūra
Žiūrėti kitas naujienas
Kultūra, Naujausi
Namai, kuriuose gyvena praeitis
2024/04/24
Komentarų (0)
Kultūra
Vlado Šlaito viešoji biblioteka kviečia pažinti Prancūziją
2024/04/19
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
„Pavasaris, žemė ir moteris“
2024/04/05
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
Vokietijoje pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir atidarė parodą
2024/03/29
Komentarų (5)
Kultūra
Regina
2024/03/18
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
Tai turime žinoti…
2024/03/17
Komentarų (0)
Kalbinių ir kūrybinių patirčių kelionė bibliotekoje
2024/04/19
Komentarų (0)
Linkėjo, kad kultūra išliktų taikos ir vilties nešėja
2024/04/18
Komentarų (0)
Tarp lankytinų rajono objektų – ir Kadrėnų tvenkinio poilsiavietė
2024/04/14
Komentarų (0)
Ukmergė ir vėl nerimo – Kultūros centre šėlo „Nenuoramos“
2024/03/28
Komentarų (0)
Bibliotekoje – sukakčiai skirta paroda
2024/03/26
Komentarų (0)
Šventiškai paminėjo įkūrimo 35-ąsias metines
2024/03/25
Komentarų (1)
„Pavasario psalmėmis“ startavo perkusinės muzikos festivalis
2024/03/15
Komentarų (0)
Puodelių iš viso pasaulio paroda
2024/03/11
Komentarų (0)
Renginyje bus pristatyti žydų gelbėtojai
2024/03/08
Komentarų (0)