Tremties vaikų likimai sugulė į knygas

Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje vyko ką tik išleistos Stanislovo Abromavičiaus serijos „Tremties vaikai“ antrosios knygos pristatymas. Susitikti su savotiško tremties dienoraščio autoriumi bei redakcinės leidybinės grupės nariais susirinko gausus būrys tragiško likimo ukmergiškių – tremtinių ir tremties vaikų. Kai kurių iš jų gyvenimo istorijos pateko į trečią šios serijos knygą, kuri jau pakeliui į spaustuvę.

Grįžusiems kalbėti sunku

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkė Aldona Kalesnikienė, pradėdama susitikimą su knygos „Tremties vaikai“ autoriumi S. Abromavičiumi ir kitais svečiais, pastebėjo, jog salėje susirinko tremties vaikai – tokie patys, kokių liudijimai sudėti į naująją knygą.

Pasak pirmininkės, visų grįžusiųjų iš tremties likimai labai skaudūs, palikę sieloje gilius randus. Nenuostabu, jog „buvusieji ten“ nėra linkę atlapoti savo širdis ir dalintis skaudžiais prisiminimais.

„Tremtinių prisiminimai – gyvoji mūsų krašto istorija, negali nugrimzti užmarštin. Kad taip nenutiktų, prisideda tokių knygų, kaip „Tremties vaikai“ autoriai ir rengėjai. Tikiuosi, kad dar šiais metais dienos šviesą išvys ir Ukmergės tremtinių prisiminimai“, – kalbėjo A. Kalesnikienė.

Ar sunku užrašyti skausmą?

Pirmąją 500 puslapių knygą „Tremties vaikai“ Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga išleido 2012 metais. Joje išspausdintos 94 gyvenimo istorijos, publikuojama 350 mažųjų tremtinių nuotraukų. Knyga sulaukė palankaus įvertinimo, tiražas išplatintas. Tuomet buvo nuspręsta tęsti pradėtą darbą. Šiemet dienos šviesą išvydo antroji knyga, jau parengta ir trečia.

Gimęs ir augęs Rumšiškėse, dabar Kaune gyvenantis žurnalistas ir rašytojas S. Abromavičius ukmergiškiams prisipažino, jog jam, nebuvusiam tremtyje ir nemačiusiam tų baisybių, parengti šį leidinį buvo nelengvas darbas.

„Susitikimuose manęs klausia, ar sunku užrašyti skausmą. Sako, kad svetimo skausmo nebūna. Todėl ir man buvo sunku kartu su knygos herojais pergyventi jų gyvenimus, vienas už kitą sunkesnius, tragiškesnius. Kita vertus, iš tų žmonių galėjau pasimokyti atkaklumo, tikslų siekimo, Tėvynės meilės…“ – kalbėjo S. Abromavičius.

Taip pat autorius teigė, jog serija „Tremties vaikai“ – kolektyvinis darbas, nes vien prie pirmosios knygos pasirodymo prisidėjo per šimtą žmonių, dar daugiau jų aukojo pinigus, kad ji išvystų dienos šviesą.

Šių knygų herojai – tremtyje kentę badą ir šaltį vaikai, dabar vaikaičių seneliais ir senelėmis tituluojami, buvę 1941–1952 metų tremtiniai. Iš kiekvieno šio leidinio puslapio dvelkia skausmas, kančia. Pasakojamos per stebuklą išgyvenusių vaikų ir jų tėvų istorijos skirtingos, o skausmas – tas pats…

Pasakojama apie karą po karo

S. Abromavičiaus plunksnai priklauso per keturiasdešimt knygų. Kaip teigia pats autorius, pusė jų – proza, kita pusė – eiliuota poezija, pamokymai vaikams. „Pirmoji knyga „Mano kaimo istorijos“ atsirado 1980-siais. O rašinėti apsakymus, eiliuoti, nedideles informacijas bandžiau „kurti“ dar mokyklos suole sėdėdamas“, – prisipažino autorius.

Pirmoji S. Abromavičiaus knyga „apie karą po karo“ išėjo 1995 metais – „Žalio Velnio takais“. Joje aprašytos Didžiosios Kovos apygardos – Trakų, Kaišiadorių, Širvintų, Ukmergės, Jonavos, Kauno, Anykščių krašto partizanų kovos. Pajutęs, kad žmonės domisi pokario metų rezistencija, rašytojas keliavo partizanų kovų takais, susitiko su likusiais gyvais to meto liudininkais ir po kruopelę rinko informaciją.

Taip atsirado „Didžioji Kova“, „Didžiosios Kovos apygardos partizanai“, „Vieno gyvenimo istorija“, „Du Aleksandro Zapkaus gyvenimai“ – knygos apie pokario realybę Lietuvos kaimuose.

Didžioji dauguma tremtinių – moterys ir vaikai

Serijos „Tremties vaikai“ antros knygos įvade rašoma: „1941 metų birželio 14 dieną, trečią valandą nakties – vienu metu visose trijose Baltijos valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – Maskvos nurodymu prasidėjo gyventojų trėmimai. Perpildyti ešelonai vienas po kito riedėjo į Rytus, išveždami daugiau nei 40 tūkstančių įvairų tautybių žmonių, daugiausia lietuvių, iš kurių daliai nebuvo lemta sugrįžti. Daugiau kaip 70 procentų tremtinių sudarė moterys ir vaikai. Ištremti vaikai į Tėvynę sugrįžo jau suaugę… Iš viso tada iš Lietuvos deportuoti 18 500 žmonių, kurių 12 832 iškeliavo į tremtį, 4 663 – į GULAGo lagerius. Dauguma jų – to meto politikai, visuomenės veikėjai, valdininkai, inteligentai, menininkai.

Kaip skelbė Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti, 1941 metais daugiausia buvo ištremta į Altajaus kraštą, mažiau – į Novosibirsko sritį, Kazachstaną ir Komijos ASSR. Dalis pateko į Bellagą (Karelijoje) ir Oneglangą (Archangelsko srityje). Nuo šeimų atskirti vyrai išvežti į įvairius lagerius – Karlagą, Vorkutlagą, Kraslagą (Krasnojarsko kr.), Norillagą. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros.“

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1941–1952 metais iš Lietuvos į atšiaurias Sovietų Sąjungos vietoves buvo ištremta 55 350 iki 16 metų vaikų, tremtyje gimė dar 18 306. Dalis jų žuvo net nepasiekę Sibiro, pirmąją tremties žiemą ar vėliau. Tūkstančiai mažų širdelių kentėjo badaudami, šaltyje, vaikystę praleido niekinti, su tremtinio etikete, turėjo mokytis svetima kalba.

Dauguma knygos autoriaus S. Abromavičiaus prakalbintų mažųjų kankinių tvirtino, kad jų šeimoms išgyventi padėjo malda.

Išleis ir anglų kalba

Susitikime su ukmergiškiais dalyvavusi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė Rasuolė Duobaitė-Bumbulienė pasidalijo ateities planais. Krasnojarsko krašte gimusio tremtinio dukra sakė, jog jai, jaunosios kartos atstovei, Lietuvos istorija rūpi ir yra svarbi. Todėl serijos „Tremties vaikai“ leidėjai nusprendė jautriausias knygose pateiktas istorijas išversti į anglų kalbą, kad su jomis galėtų susipažinti dar platesnis skaitytojų ratas.

Pasak R. Duobaitės-Bumbulienės, knygos vertimas kainuotų 15 tūkst. Eur. Su prašymu paremti leidinį buvo kreiptasi į užsienio lietuvius. Sulaukta pažado istorijas išversti.

Dainiaus VYTO nuotraukos