Kultūra

Deltuvoje atgimė Napoleono laikų karinė dvasia

Šeštadienį rajono gyventojai ir svečiai skubėjo į Deltuvos miestelį, kur turėjo galimybę iš arti pamatyti tariamų prancūzų ir rusų kariuomenių mūšį, išgirsti patrankų griausmą bei šautuvų salves. Čia vyko XIV Tarptautinis gyvosios karo istorijos festivalis Vilkmergės (Deltuvos) mūšis 1812–2016 m. Pagrindiniai renginio organizatoriai – Ukmergės karo istorijos klubas „I-as LDK didžiojo etmono pėstininkų regimentas“ bei rajono Turizmo ir verslo informacijos centras.

Pagerbė žuvusius karius

1812 m. birželio 28 dieną Deltuvos miestelyje įvyko kautynės tarp Napoleono Bonaparto bei caro Aleksandro I-ojo vadovaujamų Prancūzijos ir Rusijos kariuomenių. Čia Napoleono armija patyrė vieną iš pirmųjų savo pralaimėjimų, bet mums šis mūšis yra svarbus ir todėl, kad tai buvo vienintelė Napoleono armijos kova, vykusi Lietuvos teritorijoje.

Mūšio vietoje 1998 m. pastatytas Prancūzijos ir Rusijos vėliavų spalvomis išmargintas obeliskas. Šalia jo šeštadienį žuvusius karius pagerbė prancūzų ir rusų „kariai“, rajono meras Rolandas Janickas, Seimo nariai Kazys Grybauskas, Arūnas Dudėnas. Pastarasis perdavė ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimą.

Renginio akcentas – mūšio inscenizacija

16 075 n

Mūšyje susirėmė „prancūzai“ ir „rusai“.

16 valandą visus susidomėjusius sukvietė svarbiausias šventės reginys – Vilkmergės (Deltuvos) mūšio inscenizacija. Jos metu žiūrovai turėjo galimybę pamatyti, kaip vyko tuometinės kovos, sužinoti taktinius jų elementus bei susipažinti su skirtingų kariuomenės dalinių funkcijomis. Rekonstrukcijoje dalyvavo karo istorijos klubai iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Baltarusijos – iš viso apie 150 dalyvių, nepabūgę karščių ir pasipuošusių autentiška kareivių apranga bei apsiginklavę tų laikų ginkluote – šaunamaisiais ginklais, kardais, artilerija.

Mūšio eigą komentavo Generolo Jono Žemaičio karo akademijos Karo mokslų instituto centro vyriausias mokslo darbuotojas prof. dr. Valdas Rakutis ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas. Anot jų, to meto karių apranga buvo ypač ryški ir spalvinga, kadangi ja mūšio metu buvo siekiama įbauginti priešus. Šis metodas veikė tol, kol šaunamieji ginklai dar nebuvo pakankamai taiklūs ir kariai sunkiai galėjo pataikyti iš didesnio atstumo. Vėliau, patobulėjus ginklų taiklumui, spalvingų aprangų teko atsisakyti ir jos tapo maskuojančios.

Istorikai pabrėžė ir faktą, kad XVIII amžiaus pabaigoje–XIX pradžioje artilerijoje buvo naudojamas vien dūminis juodasis parakas, kuris artileristams sukeldavo kartėlį gerklėje. Šį nemalonų reiškinį panaikinti buvo galima vieninteliu būdu – atsigeriant raudono vyno. Pasak istorikų, ši praktika buvo naudojama ir Lietuvoje. Yra išlikusių Lietuvos kariuomenės dokumentų, kuriuose minimas faktas, kad iš Europos buvo perkamas raudonas vynas ir vežamas būtent artilerijai.

Kvietė pramogauti ir dalyvauti edukacinėse programose

Savo gaminius siūlė amatininkai.

Savo gaminius siūlė amatininkai.

Šventės organizatoriai šiais metais žiūrovams siūlė ne tik pamatyti mūšio tarp prancūzų ir rusų armijų inscenizaciją, bet ir daugiau įvairių pramogų.  Kiekvienas galėjo stebėti ir pats dalyvauti šakočio kepime, žvakių liejime, turėjo progą lankais šaudyti į taikinius. Smalsiausieji apžiūrėjo karinę stovyklą, savo rankose laikė ginklus, pamatė karinius automobilius.

Mažieji šventės dalyviai savo pramogų zonoje galėjo šokinėti ant pripučiamos čiuožyklos, spalvinti medinius kareivėlius, kurti rankdarbius. Kiekvienas norintis galėjo pasidaryti laikiną chna tatuiruotę. Bibliotekos darbuotojai siūlė visiems pamėginti parašyti keletą žodžių plunksna, rajono kanapių ūkio savininkas Kęstutis Zinkevičius susidomėjusius supažindino su produktais, pagamintais iš šių augalų, pasakojo apie savo netradicinį ūkį. Pabaisko krašto bendraminčių klubas kvietė į vištų varžybas, vyksiančias rugsėjo 3 dieną Pabaiske.

Viena iš tradicinės Deltuvos mūšio šventės naujovių – „Napoleono kepurės“ turnyras, kuriame drąsiausieji galėjo išbandyti savo jėgas ir pademonstruoti, kaip geba šaudyti, mėtyti batą į tolį, netgi suteikti pirmąją pagalbą. Varžybų nugalėtojas pelnė pagrindinį prizą – „Napoleono kepurę“.

Šventės dalyviai neliko ir alkani – buvo galima įsigyti įvairių užkandžių bei atsigaivinti gaiviaisiais gėrimais. Gerą susirinkusiųjų nuotaiką palaikė kapelų atliekamos dainos.

Dainiaus VYTO nuotraukos

[images type=“carousel“ cols=“three“ lightbox=“true“]
[image link=“5512″ image=“5512″]
[image link=“5509″ image=“5509″]
[image link=“5508″ image=“5508″]
[/images]

Palikite komentarą apie straipsnį