Kaip reaguoti į oro pavojaus perspėjimus

Karolina MARKAUSKAITĖ

Pasikartojantys perspėjimai apie oro pavojų visuomenėje gali sukelti labai skirtingas reakcijas. Vieniems kiekvienas telefono signalas reiškia naują nerimo bangą, kiti ilgainiui į perspėjimus ima reaguoti vis mažiau jautriai.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, psichologas ir Lietuvos šaulių sąjungos narys dr. Mykolas Simas Poškus pabrėžia – svarbiausia nepasiduoti panikai, bet kartu ir neprarasti budrumo. Tam padeda iš anksto apgalvotas veiksmų planas.

Po pasikartojančių perspėjimų žmogus gali priprasti prie pavojaus signalų ir ilgainiui pradėti manyti, kad šį kartą taip pat nieko nenutiks.

Prof. dr. M. S. Poškus pripažįsta, kad toks efektas įmanomas, tačiau į kiekvieną perspėjimą siūlo žiūrėti rimtai.

„Svarbu akcentuoti, kad perspėjimai nėra leidžiami šiaip sau, o kiekvienas perspėjimas yra galimybė praktikuotis pagal savo susidarytą planą pavojaus atveju ir, jeigu reikia, jį tobulinti“, – teigia jis.

Net ir tuomet, kai perspėjimas nesibaigia realia grėsme, tai gali būti proga pasitikrinti, ar žinome, kaip reikėtų elgtis kilus pavojui.

Nerimą mažina žinojimas, ką daryti

Kitiems žmonėms kiekvienas naujas perspėjimas gali dar labiau sustiprinti nerimą. Pasak psichologo, jį ypač skatina nežinomybė ir neaiškumas, kaip reikėtų elgtis ir jausmas, kad negalime kontroliuoti situacijos.

„Tai galime bent iš dalies išspręsti pasirengę ir su artimaisiais susitarę išvykimo planą, susitikimo vietas, susikomplektavę išvykimo krepšius. Kai esi pasiruošęs – daug mažiau nerimo“, – aiškina prof. dr. M. S. Poškus.

Išankstinis pasirengimas ypač svarbus todėl, kad realaus pavojaus metu sprendimus tenka priimti patiriant stresą.

„Reikėtų siekti, kad būtume pasirengę netikėtoms situacijoms ir mūsų reakcija į jas būtų iš anksto numatyta, nereikalaujanti daug galvoti ir priiminėti sprendimus streso sąlygomis. Griebiame krepšius, imame artimuosius už rankų ir einame į priedangą. Kai visi žino, ką daryti – visiems daug ramiau“, – sako profesorius.

Gavus perspėjimą taip pat svarbu vadovautis kartu su juo pateikiamais nurodymais – laukti tolesnės informacijos ar vykti į nurodytą saugią vietą.

Socialinius tinklus vertinti atsargiai

Pavojaus metu natūraliai kyla noras kuo greičiau sužinoti, kas vyksta, tačiau nuolatinis naujienų ir socialinių tinklų tikrinimas nebūtinai suteikia daugiau saugumo.

„Visa informacija apie galimą pavojų yra skelbiama visuomeninio transliuotojo, tad pirmiausia informaciją apie tai, ką daryti ir kaip elgtis, reikėtų gauti iš ten, o ne iš kitų šaltinių“, – sako profesorius.

Socialiniuose tinkluose informacija apie konkrečius įvykius gali pasklisti labai greitai, tačiau krizės metu profesorius ragina ją vertinti atsargiai, nes gali būti skleidžiama ir klaidinanti informacija.

Su vaikais svarbiausia susitarti dėl veiksmų

Kalbant apie galimas grėsmes su vaikais, svarbu atsižvelgti į jų amžių ir neapkrauti informacija, kurios jie dar negali suprasti. Tačiau net ir maži vaikai turėtų žinoti pagrindinį veiksmų planą.

„Ypač jauni vaikai gali ne iki galo suprasti, kas vyksta, bet jie turėtų žinoti, kad gavus pranešimą ar tėvams, mokytojams, auklėtojams pasakius, kad einama į slėptuvę – turėtų tai daryti“, – teigia prof. dr. M. S. Poškus.

Pasirengę žmonės reaguoja ramiau

Prof. dr. M. S. Poškus yra ne tik psichologas, bet ir Lietuvos šaulių sąjungos narys. Pasak jo, praktinis pasirengimas ekstremalioms situacijoms padeda ramiau reaguoti ir kilus realiam pavojui.

„Šauliai, labai tikėtina, yra informuoti ir pasirengę, tad ir reaguojam ramiai, nuosekliai, žinome, kur eiti ir ką daryti“, – sako profesorius.

Tačiau jis pabrėžia, kad tai nėra išskirtinės ar papildomos informacijos rezultatas.

„Tai tiesiog rodo nuoseklų pasiruošimą ir planavimą“, – teigia prof. dr. M. S. Poškus.

Jis ragina gyventojus stiprinti praktinius pasirengimo įgūdžius, o viena iš galimybių tai daryti – prisijungti prie Lietuvos šaulių sąjungos.

Tikslas – ne gyventi baimėje, o būti pasirengus

Pasak prof. dr. M. S. Poškaus, svarbu rasti balansą – realių grėsmių neignoruoti, tačiau kartu neleisti joms užvaldyti kasdienio gyvenimo. Tam padeda ne nuolatinis galvojimas apie galimą pavojų, o praktinis pasirengimas jam.

Pasikartojančių perspėjimų nereikėtų nei ignoruoti, nei leisti jiems tapti nuolatinio nerimo šaltiniu. Eksperto teigimu, svarbiausia žinoti, kaip elgtis kilus pavojui, vadovautis oficialia informacija ir iš anksto pasiruošti taip, kad kritiniu momentu būtų galima veikti ramiai ir nuosekliai.