Renginio svečiai, dalyviai ir organizatoriai prie paminklo, pastatyto nukankintų Ukmergės žydų atminimui.

Naujausi, Žmonės

Paminėtos žydų sunaikinimo 85-osios metinės

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Rugsėjo 6-ąją, tradiciškai pirmąjį šio mėnesio sekmadienį, Pivonijos šile esančioje holokausto vietoje paminėtas čia nukankintų ir palaidotų Ukmergėje bei jos apylinkėse gyvenusių žydų atminimas. Šiemet nuo šios tragedijos sukako 85 metai, tad vidurdienį vykusios iškilmės sulaukė garbių svečių. Tik šių įvykių amžininkų ir nužudytųjų artimųjų kasmet susirenka vis mažiau. Bėgantis laikas retina jų gretas. Nusilenkti savo tautos atstovams renkasi jau kitos kartos žydai. Daugelis jų į tėvų ir senelių žemę atsiveža savo vaikus.

Tradicines nužudytųjų pagerbimo iškilmes pradėjęs Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas mintimis nusikėlė į 1941 metų birželį: „Vietiniai aktyvistai, vadinami baltaraiščiais, susitelkė į būrius ir pradėjo medžioti ir gaudyti žydus, vežti juos į kalėjimą. Prasidėjo pirmos netektys, pirmieji žudymai. Birželio 23-ąją vietiniai sukilėliai suėmė ir į Ukmergės kalėjimą uždarė 79 žydų inteligentus. Netrukus gydytojai, teisėjai, mokytojai, kiti žydų tautybės Lietuvos piliečiai buvo atvaryti čia ir nužudyti. 1941 metų rugsėjo 5 dieną, lygiai prieš aštuoniasdešimt penkerius metus, šioje vietoje buvo nužudyti 4 709 žmonės – Ukmergės bei Kavarsko žydai. Tarp jų – virš 1 500 vaikų, kurie buvo tiesiog uždaužyti.“

Statistika skelbia, kad rugpjūčio 1-ąją iš Ukmergės geto išvesti ir nužudyti 296, rugpjūčio 8-ąją – 702, 19-ąją – 623 žydai.

Minėdamas liūdną statistiką Ukmergės žydų bendruomenės vadovas pažymėjo, jog prisimindami nukankintus žydus, negalime pamiršti tų, kurie vykdė egzekuciją: „Tai darė ne Vokietijos naciai, o Lietuvos žmonės, vietos baltaraiščiai.“

Taip pat A. Taicas kalbėjo, kad ir praėjus 85 metams po šių tragiškų įvykių, trikdoma žydų ramybė. Prieš minėjimą ant žydų atminimui pastatyto paminklo pastebėtos sprogdinimo žymės.

Į susirinkusiuosius kreipėsi ir renginyje dalyvavę Izraelio valstybės ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne, Jungtinės Karalystės ambasadorės pavaduotojas Dan Hunt, JAV ambasados patarėja Emma Locatelli, Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Lina Baublienė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas.

Ne viename pasisakyme buvo pakartota mintis, jog Ukmergėje prisimenant tragišką žydų likimą, taikstomasi su tuo, kad viduryje miesto tebestovi paminklas žydšaudžiu vadinamam Juozui Krikštaponiui.

Atminimo renginyje kartu su Vilniaus, Kauno ir Šiaulių žydų bendruomenių atstovais dalyvavo ir svečiai iš Izraelio. Tai iš Ukmergės kilusios Gefenų šeimos atstovai – broliai Zeev, Eran ir Avitan. Jie Ukmergėje lankėsi pirmą kartą. Čia atvyko ieškoti savo giminės šaknų, susipažinti su savo šeimos istorija ir pagerbti giminaičių atminimą.

Renginį papuošė ir jautrių akimirkų dovanojo Meno mokyklos moksleivės Elzės Jačionytės muzikinis pasirodymas (mokytoja Sigita Grodzenskienė).

Ukmergės meno mokyklos moksleivė E. Jačionytė.

Prie masinių žudynių vietos tylos minute, malda ir atminimo ženklais prisiminus tūkstančius nekaltų žmonių, kurių gyvenimus nutraukė Holokausto tragedija, susirinkusieji vyko į Ukmergės tolerancijos centrą. Čia atidaryta paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“. Ji skirta žmonėms, kurie Antrojo pasaulinio karo metais, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, gelbėjo žydus nuo pražūties. Iniciatyvos ir ekspozicijos autoriai – Tauras Budzys ir Barbora Karnienė. Parodą Tolerancijos centre bus galima aplankyti visą rugsėjo mėnesį.

Renginio metu Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas A. Taicas pristatė ir dar vieną svarbią bendruomenės iniciatyvą – Geros valios fondo finansuojamą projektą, kurio metu kuriamas internetinis žydų tautybės asmenų pasų kopijų archyvas. Medžiaga jam gauta iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, o ją apdoroja ir sistemina Julius Zareckas. Kuriamame internetiniame archyve bus galima rasti informacijos apie Ukmergėje ir jos apylinkėse gyvenusius žydų tautybės žmones – jų pasų kopijas, nuotraukas, išsilavinimą, profesijas, gyvenamąsias vietas ir kitus biografinius duomenis. Tai svarbus darbas, padėsiantis ne tik išsaugoti istorinę atmintį, bet ir sugrąžinti į mūsų krašto istoriją konkrečių žmonių vardus, veidus ir gyvenimo istorijas. Tikimasi, kad projektas bus visiškai įgyvendintas, o internetinis archyvas visuomenei pristatytas iki šių metų pabaigos.

AUTORĖS ir Ukmergės tolerancijos centro nuotraukos

Parodos atidarymo momentas.

Tolerancijos centre paroda veiks visą rugsėjo mėnesį.

Palikite komentarą apie straipsnį

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas