Šimtametė mena ir susitikimus su prezidentu Antanu Smetona

Elena LIUTKUTĖ

 

Rugpjūčio 8-ąją Taujėnų seniūnijos Lėno kaimo senbuvei Antaninai Dirsienei sukako 100 metų.  Jubiliatė likusi vienintelė šio kaimo gyventoja, prisimenanti susitikimus su iš čia kilusiu pirmuoju atkurtos Lietuvos Respublikos prezidentu Antanu Smetona. Jis ir Antaninos senelis buvo vienmečiai, be to, jo brolis buvo vedęs prezidento seserį Marijoną.

A. Dirsienės 100-ojo jubiliejaus iškilmės praėjusį šeštadienį prasidėjo šv. Mišiomis jos gimtojo Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Ir neatsitiktinai. Antanina ilgus metus čia giedojo chore, ne vieną dešimtmetį buvo pagrindinė šių maldos namų tvarkytoja ir patarnautoja. Dabar, sulaukusi garbaus amžiaus, šventadieniais neapleidžia Mišių. Prieš kelerius metus bažnyčią pasiekdavo dviračiu, dabar ją jau nuveža.

100 metų jubiliejų švenčiančią A. Dirsienę sveikino Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas kunigas Raimondas Kazlauskas.

Žilvino DIRSĖS nuotrauka

Vietos gyventojų Antosyte vadinama ilgaamžė iki šiol visus stebina šviesiu protu ir atmintimi. Moteris su pasididžiavimu pasakoja, kad Lėno kaime yra gimusi, čia gyvena iki šiol. Jos tėvų šeima – Jonas Jasiukonis ir Ieva Bujokaitė – užaugino tris vaikus. Pirmgimė Antanina turėjo du jaunesnius brolius – Kazimierą ir Steponą.

Antanina lankė iškilaus kraštiečio A. Smetonos pastatytą mokyklą, baigė keturis skyrius. Nors mokslas jai sekėsi labai gerai, toliau mokytis sutrukdė neramus laikmetis. Prasidėjo karas, reikėjo padėti tėvams.

Būdama 21-erių Antanina ištekėjo už Kazimiero Dirsės, tame pačiame kaime gyvenusio, penkeriais metais vyresnio ir jau žinomo siuvėjo. Jis dirbo Ukmergės siuvykloje, turėjo kojinę siuvimo mašiną „Singer“, kurią šeima iki šiol išsaugojusi. Kazimieras siūdavo vien vyrams, teko siūti ir partizanams. Mat jaunavedžiai gyveno prie miško, todėl čia dažnokai jie užsukdavo, prašydavo pavalgyti. Tai buvo baisūs laikai: šeimininkai nežinojo, ką – savą ar svetimą – sodins prie stalo.

K. Dirsė buvo įtartas ryšiais su partizanais, jį kvietė į Ukmergę ir Vilnių, tardė. Turbūt ir blogiau būtų buvę, bet nuo kalėjimo išgelbėjo Stalino mirtis.

Dirsės daugiau nei dešimtmetį gyveno kartu su Kazimiero brolio šeima, vėliau pasistatė savo namą. Antanina ir Kazimieras Dirsės užaugino dukrą Vidą ir sūnų Egidijų, jie sukūrę šeimas apsigyveno Panevėžyje. Dukra turi sūnų Robertą, Egidijus – Tomą, Laurą ir Aivarą. Jubiliatę džiugina proanūkiai Ieva, Rojus, Tėja ir Leo.

Nuo 2005-ųjų A. Dirsienė našlė, jos vyras mirė eidamas 85-uosius. Pora santuokoje išgyveno beveik 60 metų.

Senolė yra dirbusi kolūkyje, jai buvo patikėti įvairūs ir atsakingi darbai. Likus dešimtmečiui iki pensijos, ją paskyrė į atsarginių dalių sandėlį. Taip pat jos žinioje buvo malkos, kuras, chemikalai…

Antanina moka verpti ir austi vilnas. Šių darbų išmoko iš mamos. Išlikusios ir Antaninos audimo staklės. Jos užtaisytos su audeklu stovi Užugirio krašto muziejuje. A. Dirsienė – puiki, visame krašte žinoma šeimininkė. Jai teko šeimininkauti daugybėje vestuvių, laidotuvių, kitomis progomis ne tik aplinkiniuose kaimuose. Giminės ją kvietė šeimininkauti į Anykščius, Kauną. Ilgaamžė ne tik tortus, pyragus, bet ir naminę duoną kepė.

Moters gyvenimas neatsiejamas nuo dainos ir giesmės. Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje nuo 14 metų giedojo chore, vėliau jį lankė kartu su vyru Kazimieru. Taip pat ji dalyvavo prieš kelis dešimtmečius suburtame Lėno etnografiniame ansamblyje.

Iki šiol šimtametės atmintyje išlikę prisiminimai apie šio krašto šviesuolį, pirmąjį atkurtos Lietuvos prezidentą, ir jais mielai dalijasi. A. Smetoną pirmą kartą Antanina pamatė būdama septynerių metų. Neatsimena, kokia tai buvusi šventė, bet jo sutikimui Lėno kaimas ypač ruošėsi. Prie bažnyčios pynė vainikus, eglių šakomis aprišo stulpą, o jo viduryje įtaisė popierinę tautinę vėliavėlę. Taip išpuoštą Lėną matė pirmą sykį. Bet įdomiausia buvo apžiūrinėti atvykusius, dar nematytus automobilius.

Mena ji ir susitikimą su prezidentu mokykloje. Ji tada mokėsi antroje klasėje. Atvykęs prezidentas įėjo pro paradines duris, o abiejose koridoriaus pusėse jo laukė išsirikiavę moksleiviai. Su kiekvienu garbingas svečias sveikinosi paduodamas ranką ir prašydamas pasakyti savo vardą ir pavardę bei tėvo vardą. Kadangi daugelį savo krašto žmonių pažinojo, todėl jam buvo malonu išgirsti, kieno tai yra vaikai.

*  *  *

Pirmadienį jubiliatę A. Dirsienę jos namuose aplankė ir garbingos sukakties proga pasveikino rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė, mero patarėja Goda Juzėnaitė, Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Smetonienė ir Taujėnų seniūnė Rasa Miliuvienė.

Įspūdingo gimtadienio proga viešnios jubiliatei linkėjo stiprios sveikatos, kasdieninio džiaugsmo, dėmesio ir šilumos. A. Dirsienei įteikta gėlių, savivaldybės mero Dariaus Varno sveikinimas, vienkartinė 740 eurų išmoka ir simbolinės dovanos – šakotis, gėlės.

Jubiliatę sveikino (iš kairės) V. Smetonienė, R. Miliuvienė ir I. Pračkailė.

„Nejaučiu, kad 100-asis gimtadienis kažkuo ypatingas. Gyvenu ir tiek. Jokio didelio skirtumo – 100 ar 80 metų. Gal tik greitesnė ir stipresnė buvau prieš 20 metų. Dviračiu daug važinėdavau, į mišką – grybų, uogų lėkdavau. O dabar jau vaikštinėju susilenkusi, bet į daržą dar nueinu – paraviu. Taip pat į bažnyčią sekmadieniais nuvykstu. Tik valgyti jau nebegaminu…“ – pas jubiliatę apsilankiusiems rajono savivaldybės atstovams pasakojo 100-metė A. Dirsienė.

Rajono savivaldybės administracijos nuotraukos