„Su Lietuva širdy“ – Ariogaloje vėl susitiko tremtiniai

Aldona KALESNIKIENĖ

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkė

Rugpjūčio 1-ąją Ariogalos Dubysos slėnyje 36-ąjį kartą susitiko žmonės, kurių širdyse gyva Lietuva, jos istorija ir atmintis. Į tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovotojų sąskrydį „Su Lietuva širdy“ iš įvairių Lietuvos kampelių suvažiavo tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvės kovotojai, jų artimieji, jaunimas ir visi, kuriems brangi mūsų Tėvynė.

Šis kasmetinis susitikimas – ne tik graži tradicija. Tai ypatinga diena, kai susilieja praeities atmintis, dabarties bendrystė ir atsakomybė už Lietuvos ateitį. Ariogalos Dubysos slėnyje prisimenami žmonės, kurie patyrė tremtį, kalėjimus, lagerius, persekiojimus ir skaudžias netektis, tačiau neprarado tikėjimo Lietuva ir jos laisve.

Savo tautų pagarbą Lietuvos laisvės kovotojams išreiškė ir Latvijos, Estijos bei Lenkijos delegacijos. Jų dalyvavimas dar kartą priminė, kad mūsų tautas sieja bendra istorinė patirtis, laisvės troškimas ir pagarba žmonėms, kurie kovojo už savo valstybių nepriklausomybę.

 

Iškilminga eisena – akimirka, kuri jaudino

Viena įspūdingiausių ir labiausiai jaudinančių sąskrydžio akimirkų – iškilminga eisena Ariogalos gatvėmis į Dubysos slėnį.

Eisenos priekyje iškilmingai žygiavo Garbės kuopos kariai, nešę Lietuvos valstybės vėliavą. Iš karto už jų buvo nešama Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vėliava. Ją su didele pagarba ir atsakomybe nešė Ukmergės tremtinių atstovai.

Tai buvo nepaprastai simboliška ir jaudinanti akimirka, didelis įvertinimas, bet ir prasmingas įpareigojimas saugoti tremtinių ir politinių kalinių atminimą.

Už vėliavų žygiavo Lietuvos kariuomenės kariai, Lietuvos kariuomenės orkestras, Lietuvos šaulių sąjungos šauliai, Latvijos, Estijos ir Lenkijos delegacijos bei visų Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovotojų filialų atstovai.

Ariogalos gatvėmis sklindanti Lietuvos kariuomenės orkestro muzika, darnus karių žingsnis, plevėsuojančios vėliavos ir gausios eisenos dalyvių gretos kūrė nepaprastai iškilmingą ir jaudinantį vaizdą. Atrodė, kad tą akimirką kartu žengia visa Lietuva – jos praeitis, dabartis ir ateitis.

Iškilminga sąskrydžio dalyvių eisena į Dubysos slėnį.

Vėliavų pakėlimas ir salvės

Pasiekus Dubysos slėnį, iškilmingai pakeltos Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybių, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Raseinių miesto vėliavos. Nuaidėjo iškilmingos salvės, skirtos Lietuvai, jos laisvei ir tiems, kurie savo gyvenimu bei auka gynė Tėvynę.

Tą akimirką ne vienas prisiminė tuos, kurie kadaise buvo išvežti iš Lietuvos į tolimą tremtį, kalinti lageriuose, žuvo miškuose kovodami už laisvę arba taip ir nebegrįžo į savo gimtuosius namus.

Nešti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vėliavą buvo patikėta ukmergiškiams. Kairėje – A. Kalesnikienė.

Šv. Mišios – malda už išėjusius ir už Lietuvą

Svarbią ir labai prasmingą sąskrydžio dalį sudarė Šv. Mišios, aukotos už tremtinius, politinius kalinius, laisvės kovotojus ir visus, kurie kentėjo bei žuvo dėl Lietuvos laisvės. Šv. Mišias aukojo aukščiausi Lietuvos Katalikų Bažnyčios atstovai.

Susirinkusieji meldėsi už tuos, kurie negrįžo iš tremties ir lagerių, už žuvusius partizanus ir visus, kurių gyvenimus paženklino okupacijų metų skausmas.

Daina, muzika ir bendrystė

Ariogalos sąskrydis neįsivaizduojamas be tremtinių dainų. Dubysos slėnyje skambėjo tremtinių chorų atliekamos dainos, primenančios išgyventus sunkius laikus, gimtųjų namų ilgesį, Tėvynės meilę ir viltį. Tremtinių dainos – tai gyvas istorijos liudijimas. Jose išsaugota žmonių skausmas, tikėjimas, meilė Lietuvai ir viltis kada nors sugrįžti į laisvą Tėvynę.

Visus sąskrydžio dalyvius sveikino LR prezidentas Gitanas Nausėda ir LR Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

Po iškilmingų ir susikaupimo kupinų akimirkų susirinkusiųjų nuotaiką pakėlė Edmundas Kučinskas ir kapelija „Šlamutis“. Skambėjo gerai žinomos dainos, įtraukusios ir sąskrydžio dalyvius.

Gyva istorija – knygose, filmuose, parodose ir susitikimuose

Sąskrydžio metu netrūko ir prasmingų kultūrinių bei istorinių renginių. Dalyviai galėjo susipažinti su knygų ir filmų pristatymais, aplankyti parodas, dalyvauti diskusijose ir susitikimuose.

Ypatingo susidomėjimo sulaukė galimybė iš arčiau susipažinti su Lietuvos partizanų kasdienybe. Buvo galima pamatyti atkurtą partizanų buitį, gyvenimo sąlygas, jų naudotus daiktus ir ginklus. Tokia gyva istorijos rekonstrukcija leido geriau suprasti, kokiomis sunkiomis sąlygomis gyveno ir kovojo Lietuvos laisvės gynėjai.

Vyko susitikimai ir diskusijos su istorikais apie partizaninį karą Lietuvoje, jo priežastis, eigą, laisvės kovotojų pasirinkimus ir pasiaukojimą. Istorikų pasakojimai leido dar kartą pažvelgti į sudėtingą Lietuvos pasipriešinimo istoriją ir suvokti, kokios drąsos reikėjo žmonėms, pasirinkusiems kovos už laisvę kelią.

Šie renginiai buvo ypač prasmingi jaunajai kartai. Gyvai pamatyti partizanų gyvenimo sąlygas, išgirsti istorikų pasakojimus, pavartyti knygas, pažiūrėti dokumentinius filmus – tai galimybė istoriją ne tik perskaityti, bet ir pamatyti, išgirsti bei pajusti.

Ariogalos sąskrydyje istorija nebuvo tik praeitis. Ji buvo gyva – žmonių prisiminimuose, dainose, parodose, knygose, filmuose ir atkurtame partizanų gyvenime.

Susitikimas, kuriame gyva atmintis

Ariogalos sąskrydis – tai ne tik iškilminga eisena, ceremonija ar koncertas. Tai ir nuoširdus susitikimas, kuriame susiburia bendraminčiai iš visos Lietuvos ir užsienio. Čia susitinka žmonės, kuriuos sieja bendra istorija, išgyvenimai ir meilė Tėvynei. Dalijamasi prisiminimais, susitinkama su seniai matytais bičiuliais, dainuojama ir kalbamasi apie Lietuvą.

Ypač svarbu, kad į šį renginį atvyksta ir jaunimas. Jiems perduodama tai, ko neįmanoma išmokti vien iš istorijos vadovėlių – gyvas pasakojimas apie žmogaus pasirinkimą, ištikimybę savo kraštui ir laisvės kainą.

Ukmergė – tarp tų, kurie saugo atmintį

Džiaugiamės, kad šiame didžiuliame Lietuvos ir užsienio delegacijų susibūrime garbingai dalyvavo ir Ukmergės tremtinių atstovai. Ypač prasminga, kad būtent ukmergiškiams patikėta nešti visos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vėliavą. Tuo pačiu mums ir įpareigojimas būti vertiems tų žmonių, kurių atminimą saugo tremtinių organizacija.

Šiandien, kai tremtinių ir politinių kalinių gretos kasmet retėja, dar svarbiau perduoti jų prisiminimus jaunajai kartai. Kad niekada nepamirštume, kokia kaina buvo iškovota mūsų laisvė. Kad žinotume savo istoriją ir suprastume, jog laisva Lietuva nėra savaime suprantamas dalykas.

Iš Ariogalos Ukmergės tremtiniai grįžo kupini įspūdžių ir su dar stipresniu suvokimu, kad mūsų pareiga – saugoti istorinę atmintį, puoselėti pagarbą laisvės kovotojams ir perduoti meilę Lietuvai ateinančioms kartoms. Ariogalos Dubysos slėnyje dar kartą nuskambėjo svarbi žinia: mūsų atmintis gyva, mūsų vienybė gyva, o meilė Lietuvai – nepavaldi laikui.

Marijos DIAKAITĖS nuotraukos