Biudžeto lėšomis prisidės prie nepilnų klasių išlaikymo

Nijolė STUNDŽIENĖ

 

Savivaldybės tarybos posėdyje priimtas sprendimas dėl papildomo mokymo lėšų skyrimo dviem rajono mokykloms.

2026–2027 mokslo metais iš Ukmergės rajono savivaldybės biudžeto bus skiriamas papildomas finansavimas Siesikų pagrindinei mokyklai ir Pašilės progimnazijai, kuriose formuojama po vieną pagrindinio ugdymo klasę, neatitinkančią minimalaus mokinių skaičiaus reikalavimo (pagrindinio ugdymo programoje mažiausias mokinių skaičius klasėje – 8). Jeigu klasėje nesurenkamas minimalus mokinių skaičius, valstybė tokiai klasei neskiria viso numatyto mokymo lėšų krepšelio. Trūkstamą finansavimo dalį savo lėšomis gali padengti pati savivaldybė iš savo biudžeto.

Aiškinamajame rašte nurodoma, jog papildomas finansavimas bus skiriamas tik dviems minėtų mokyklų klasėms, kad būtų užtikrintas jų komplektavimas ir ugdymo proceso tęstinumas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Siesikų pagrindinės mokyklos 5 klasei, kurioje mokysis 5 mokiniai, šiais mokslo metais iš savivaldybės biudžeto papildomai reikia skirti 53 400 Eur (2026 m. rugsėjo-gruodžio mėn. – 17 800 Eur, 2027 m. sausio-rugpjūčio mėn. – 35 600 Eur). Pašilės progimnazijos 6 klasei (6 mokiniai) 2026–2027 mokslo metais išlaikyti iš savivaldybės biudžeto papildomai reikia skirti 62 900 Eur (2026 m. rugsėjo-gruodžio mėn. – 20 900 Eur, 2027 m. sausio-rugpjūčio mėn. – 42 000 Eur). Iš viso iš savivaldybės biudžeto prireiks 116 300 Eur. Kiekvienais metais didinant pedagogų darbo užmokestį, klasių išlaikymo išlaidos taip pat didės.

„Gimtajai žemei“ pasiteiravus, ar vertėjo iš rajono biudžeto 11 mokinių mokymui skirti šimtatūkstantinę sumą, ar nebuvo galimybės formuoti jungtines klases, rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas patikino, jog šiuo atveju kitos išeities nebuvo.

„Svajonė būtų vėl justi mažų miestelių mokyklų pilnų klasių šurmulį. Deja, realybė yra kitokia. Gimstamumo tendencijos neguodžia, todėl ne tik mūsų rajonas, bet daugelis šalies regionų patiria iššūkius spręsdami mažų mokyklų tolesnės veiklos klausimus. Mokyklų tinklo pertvarkos grupės kurtas ir 2026 m. balandžio mėnesį Savivaldybės tarybos patvirtintas Ukmergės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2026–2030 metų planas nenumato mokyklų likvidavimo. Tai įpareigoja savivaldybės administracijos skyrius, mažų mokyklų bendruomenes bei vietos bendruomenes ieškoti geriausių išeičių, kad vaikai galėtų mokytis kuo arčiau gyvenamosios vietos. Vyriausybės nutarimu patvirtintos mokyklų tinklo kūrimo taisyklės nenumato galimybės formuoti jungtinių klasių 5–12 klasių segmente. Nuo 2022 m. rugsėjo tokia galimybė palikta tik pradinio ugdymo programoje (1–4 klasėse). Tiesa, galima jungti tik 2 pradines klases. Minėtos mokyklų tinklo kūrimo taisyklės numato, kad pagrindinio ugdymo programoje savivaldybė savo lėšomis gali išlaikyti vieną mokyklos nepilną klasę, t. y. klasę, kurioje nėra 8 mokinių. Šalyje yra dešimtys savivaldybių, kurios tokia galimybe naudojosi ankstesniais mokslo metais, naudosis ir šiais“, – situaciją komentavo V. Kalinas.

Pasak vedėjo, prisidėjimas prie nepilnų klasių išlaikymo Ukmergės rajono savivaldybei nėra naujiena. Pagal ankstesnes tvarkas, skyrus savivaldybės biudžeto lėšas, buvo galima išsaugoti nepilnas vidurinio ugdymo klases. Tuo buvo pasinaudota tuometinės Taujėnų gimnazijos atveju.

„Anksčiau nebuvo poreikio savivaldybei finansuoti nepilnas klases 5-8 klasių segmente. Yra buvęs vienas atvejis prieš 3 metus, kai nesusiformavo Veprių mokyklos-daugiafunkcio centro 5-oji klasė. Tuo metu teisingiausias ir natūralus sprendimas buvo mokymosi tęsimas Senamiesčio progimnazijos 5-oje klasėje. Juolab kad nereikėjo keisti esamų autobusų grafikų, o kelionė iš Veprių miestelio iki Ukmergės trunka ne per ilgai, apie pusvalandį. Šių mokslo metų Siesikų pagrindinės mokyklos ir Pašilės progimnazijos situacijos yra skirtingos ir tarpusavyje, ir skiriasi nuo įvardinto Veprių mokyklos pavyzdžio“, – kalbėjo rajono švietimo įstaigų vadovas.

V. Kalino teigimu, Siesikų pagrindinės mokyklos atveju buvo vertinamas mokinių pavėžėjimo į Ukmergės mokyklas sudėtingumas ir ilgas laiko, praleidžiamo kelyje, intervalas: „Tik vienas mokinys iš penkių gyvena Siesikų miestelyje, kiti – nutolusiuose kaimuose. Jiems kelionė į mokyklą Ukmergėje truktų apie valandą, be to, dėl kelių mokinių reikėtų specialiai pritaikyti autobuso maršrutus. Tai pablogintų pavėžėjimo sąlygas Siesikų pagrindinėje mokykloje besimokantiems mokiniams. Kiti vertinti aspektai yra susiję su stabilumo užtikrinimu. Siesikų pagrindinė mokykla šiuo metu neturi nuolatinio vadovo, čia dėl mokinių skaičiaus sumažėjimo teko išformuoti 9-ąją klasę. Dar vienos klasės panaikinimas galėjo sukelti sunkiai išsprendžiamų mokytojų komandos suformavimo iššūkių ir turėti neigiamų pasekmių kitoms klasėms, nes, kaip žinome, tėveliai yra linkę savo vaikus leisti į tą pačią mokyklą. Visa tai įvertinus ir buvo pasirinkta skirti papildomą finansavimą 5 klasės išlaikymui.“

Pašilės progimnazija, pasak Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo, pasirinko vaiko pojūčiams draugiškos mokyklos kelią: „Šioje mokykloje vadovų ir mokytojų kūrybiškumas kuria stebuklus. Tačiau nauja ugdymo filosofija ir veikimo modeliai neįsidiegia per vieną dieną. Tam reikia suvienytų pastangų ir visų palaikymo. Tame tarpe ir savivaldybės. Nekyla abejonių, kad po kelerių metų šią mokyklą atras šeimos, kurių vaikams reikia mažos, jaukios, draugiškos ir labai individualius poreikius atliepiančios aplinkos.“

Vedėjas pripažino, jog palaikymo ir pagalbos mažosioms mokykloms poreikis ateityje gali tik didėti. Tačiau, V. Kalino įsitikinimu, jokia išorės parama neatstos to, ką gali nuveikti pačios mokyklų, vietos ir seniūnijų bendruomenės: „Tol, kol kaimo mokyklos reikės kiekvienam jos bendruomenių nariui, tol mokykla gyvuos“.