Nuo mokinės – iki direktorės

Ilgametės Ukmergės muzikos mokyklos vadovės Birutės Baguckienės gyvenimas ir profesinis kelias yra išskirtinis pavyzdys, kaip žmogaus likimas gali būti visiškai susietas su viena įstaiga. Ji šioje mokykloje perėjo visus įmanomus etapus – nuo mokinės iki direktorės.

B. Baguckienės ryšys su Muzikos mokykla prasidėjo dar vaikystėje, kuomet ji pati čia mokėsi groti fortepijonu. Baigusi vidurinę mokyklą, 1972 metais ji sugrįžo į Muzikos mokyklą ir tapo pačia pirmąja jos bibliotekos vedėja. Dirbdama mokykloje ji įstojo į tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą. Jį baigusi įgijo muzikos mokytojos specialybę ir Ukmergės muzikos mokykloje pradėjo pedagoginį darbą, vėliau tapo direktoriaus pavaduotoja.

Vadovauti įstaigai B. Baguckienė pradėjo nepriklausomybės atgavimo metais – 1990-siais, ir direktore išbuvo lygiai 20 metų. Jos vadovavimo laikotarpiu mokykla išgyveno virsmą iš sovietinės sistemos į modernią, nepriklausomos Lietuvos neformaliojo ugdymo įstaigą.

Nuo 2010 m., prasidėjus Muzikos ir Dailės mokyklų sujungimo procesui, ilgametė direktorė nusprendė užleisti savo kėdę naujam vadovui. Tačiau išlaikė stiprų ryšį su įstaiga – naujai įsteigtoje Meno mokykloje liko dirbti muzikos teorijos mokytoja, toliau ugdė Ukmergės jaunuosius talentus.

B. Baguckienė vietos bendruomenėje buvo vertinama už ypatingą atsidavimą savo darbui, gilų muzikinį išprusimą bei gebėjimą rasti bendrą kalbą su kelis dešimtmečius besikeitusiomis mokinių kartomis.

Jubiliejaus išvakarėse paprašyta prisiminti Muzikos mokykloje prabėgusius metus, B. Baguckienė atviravo: „Mokykloje nedirbu jau nuo 2020 metų, daug kas pasikeitė, o labiausiai – mūsų vaikai, mus supanti bendruomenė, o ir norai bei galimybės jau kitokios…

Neseniai paskambino buvusi nuolatinė mūsų klasikinių koncertų klausytoja ir padėkojo, kad išmokėm suprasti klasikinę muziką. Aišku, čia mūsų mažiausias indėlis, žmogus pats atsivėrė priimti tokį meną. Pasak muzikologo Viktoro Gerulaičio, „muzika pakylėjo ligi pat žvaigždžių“…

O kaip mes vertinom nuolatinius mūsų koncertų klausytojus! Kalėdinė agapė būdavo didžiausia padėka jiems…

Dar būtinai norėčiau paminėti ir visą mokyklos kolektyvą. Buvo malonumas dirbti su tokiais geranoriškais, gabiais, kūrybingais, atsakingais žmonėmis. Mūsų tikslas nebuvo tik išmokyti. Visko mokyti reikia tik savo pavyzdžiu – išeiti į sceną, planuoti laiką, jausti, dirbti daugiau nei kiti, mokytis iš kitų ir t. t. Visai netikėtai susitikau buvusios mokyklos mokinės mamą, ji sako: „Tokį gerumą, kaip mokytojos Daivos Petrikienės, negaliu prisiminti be ašarų…“ Na ir viskas aišku, ir tokių pasisakymų girdžiu apie kiekvieną šios mokyklos mokytoją.

Išlydint mokytoją Vidą Grybauskaitę, 1978 m. Iš kairės – V. Mažeikienė, B. Baguckienė, V. Grybauskaitė, Irena Kamenskienė.

Ilgą laiką dirbdama supratau, kad mokykla – tai ne tik sienos, ne tik durys, pro kurias įeinam ir išeinam, ne tik langai, pro kuriuos žiūrim. Mokykla – tai dirbę ir dirbantys mokytojai, mokęsi ir besimokantys mokiniai, tarp jų susiklostę santykiai, kurie virsta patirtimi, tradicijomis, ritualais, atmintimi… ir pagrindu ateičiai… Tai lyg vizija, lyg testamentas, kuris nematomai įsirašo į visą mokyklos erdvę…“

B. Baguckienė pasidalino mokyklos gyvenimo faktais, kuriuos išrinko iš direktoriaus įsakymų knygos:

Pirmasis mokyklos direktorius Rimtautas Kašponis labai rimtai žiūrėjo į jam pavestą darbą – 1956 m. įkurti ir organizuoti muzikos mokyklos darbą.

Mokiniai, nepasirodę dvi savaites mokykloje, buvo braukiami iš mokinių sąrašų. Du mėnesius nesumokėję už mokslą taip pat braukiami iš mokinių sąrašų.

Į baigiamuosius mokinių egzaminus buvo kviečiami atstovai iš Vilniaus.

Pirmieji mokytojai buvo Angelė Karaliūtė-Ūdrienė (vilniškė, tėvas buvo žinomas skulptorius), Regina Katkevičiūtė, Juozas Tiškus (dirbo tik iki vasario mėnesio, vėliau išvyko ir tapo „Estradinių melodijų“ vadovu).

1957 m. mokytojų kolektyvą papildė fortepijono mokytoja Valerija Černevičiūtė, Albina Veličkaitė, vėliau tapusi direktoriaus pavaduotoja, Petras Gasiūnas ir akordeonininkė Julija Kalitytė-Puteikienė (vėliau pastatytose operetėse atlikusi pagrindinius vaidmenis).

1957 m. už 18 pamokų krūvį mokytojai gaudavo 500 rublių atlyginimą. Vėliau mokytojai turėjo net 46 val. krūvį.

1958 m. gegužės mėn. mokykloje mokėsi jau 80 mokinių. Iš jų 15 buvo pirmūnai. Už visuomeninį darbą ir nepriekaištingą mokymąsi buvo apdovanoti: Algis Raškevičius, Irena Dužinskaitė (1959 m. pirmoji gavusi mokyklos baigimo pažymėjimą, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vargonininko dukra) ir Dalia Maskoliūnaitė-Lenčickienė (buvusi mūsų mokytoja).

Tuo metu visi mokyklos mokytojai neakivaizdžiai mokėsi Lietuvos valstybinėje konservatorijoje.

1958 m. pradėjo dirbti Ipolitas Dailidėnas, Ivanas Nikifarovas (karininkas), Nina Gleizer, Leonas Galvydis (violončelė), Povilas Dikčius.

Už instrumento sugadinimą mokiniai buvo šalinami iš mokyklos, be to, mokiniai mokykloje negalėjo groti be mokytojo žinios.

1958–1959 m. m. mokykloje mokėsi 112 mokinių.

1959–60 m. m. buvo priimta nemažai lietuviukų, P. Dikčius prisikvietė savo kraštiečių iš Kulniškių kaimo, iki tol vyravo rusų karininkų vaikai.

1959 m. A. Veličkaitė tapo direktoriaus pavaduotoja, 0,5 etato.

1959 m. buvo įsteigti chorvedžių kursai, be specialybės disciplinų buvo dėstoma TSKP istorija ir klubininkystė.

1959 gruodžio 30 d. įsakymu įspėjamas A. Raškevičius už triukšmavimą ir susibūrimus klasėje.

1960 m. mokykla iš Kultūros ministerijos žinios perėjo į Švietimo ministerijos pavaldumą.

1961 m. buvo panaikinta muzikos klausymo disciplina.

1963 m. atsirado skyriai su vedėjais, kuriems už šį darbą prie atlyginimo pridėdavo 5 rublius. Buvo tokie skyriai: fortepijono – V. Černevičiūtė, orkestrinio ir teoretinio – P. Dikčius, liaudies instrumentų – P. Pelešynas.

1964–1965 m. m. dirbti mokytojais grįžo buvę pirmieji mokiniai: Birutė Dmuchauskaitė-Mackelienė, Dalia Maskoliūnaitė-Lenčickienė, Danutė Žižniauskaitė-Našlėnienė, Virginija Šarmavičiūtė-Mažeikienė.

1967–1969 m. m. mokyklai vadovavo trečiasis mokyklos direktorius Stasys Gedžius.

Meno mokyklos archyvo nuotr.

Paruošė Nijolė STUNDŽIENĖ