Įsigaliojo ribojimai žvejojant lašišas ir šlakius

Siekiant apsaugoti neršiančias lašišas ir šlakius, kaip ir kasmet, nuo rugsėjo 16 d. įsigaliojo papildomi žvejybos ribojimai.

Aplinkos ministerija pranešime įspėja, kad nuo rugsėjo 16 iki spalio 15 d. žvejojant Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytų upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokios žuvys žvejojamos. Šis reikalavimas galioja Šventojoje nuo žiočių iki Dagios žiočių ir nuo Kavarsko užtvankos iki tilto Anykščiuose A. Vienuolio g., išskyrus Kavarsko tvenkinį; Siesartyje nuo žiočių iki Želvos–Balninkų tilto.

Išimtis taikoma asmenims, turintiems nemokamos žvejybos teisę, taip pat gaudantiems rainuotuosius ar žymėtuosius vėžius bučiukais, samteliais vėžiams gaudyti. Nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys, žvejojantys be žvejo mėgėjo kortelės, nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. šiuose upių ruožuose turi teisę žvejoti tik nenaudojant dirbtinio masalo ar žuvelės.

Minėtuose upių ruožuose draudžiama žvejoti praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos ar likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką).

Taip pat šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti taisyklių 5 priede nurodytuose upių ruožuose. Draudimas galioja Šventosios upėje – Siesarties upės žiotyse 500 m žemyn (iki salos) ir 100 m aukštyn; Širvintos upės žiotyse ir 100 m žemyn ir aukštyn; Žuvintės upės žiotyse ir 100 m žemyn.

Net ir turint žvejo mėgėjo kortelę, rudenį privaloma paleisti visas lašišas ir šlakius. Galimybė paimti sugautą lašišą arba šlakį sudaryta tik po neršto – nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. ir tik turint tuo laikotarpiu galiojančią žvejo mėgėjo kortelę.

Paleidžiant nespėjusias išneršti lašišas ir šlakius, apsaugomos ne tik suaugusios žuvys, bet ir sudaroma galimybė natūraliai atsikurti žuvų ištekliams. Tačiau svarbu žuvis paleisti taisyklingai, laikantis rekomendacijų.

Žvejyboje reikėtų turėti graibštą. Jis padeda greičiau ištraukti žuvį ir jos nesužaloti. Norint, kad žuvis patirtų dar mažiau sužeidimų pastaruoju metu vis daugiau žvejų naudoja graibštus su guminiais tinkleliais.

Imant žuvį rankos turėtų būti šlapios. Jei tai darome sausomis rankomis ar rankšluosčiu ar medžiagos skiaute, nuo žuvies nubraukiamos gleivės, kurios saugo ją nuo ligų ir parazitų. Dažniausiai paleistos žuvys neišgyvena dėl sužeidimų galvos srityje, todėl negalima imti žuvies už akių ar žiaunų.

Sugautą žuvį reikėtų laikyti vandenyje: graibšte ar laikant rankomis už uodegos. Ištraukta į sausumą žuvis besiblaškydama nusivalo gleives, patiria daugiau traumų. Reikėtų vengti laikyti žuvį ne vandenyje ilgiau kaip 5 sekundes.

Paleisti žuvį upėje reikia laikant ją prieš srovę. Jei paleidimo vietoje stipriai sukeltas dumblas – geriau paeiti iki švaraus vandens. Žuvis vis aktyviau judėdama ir stiprėdama pati parodys, kada yra pasiruošusi nuplaukti.

„G. ž.“ inform.